Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva ir toliau liko priklausoma nuo importuojamos elektros energijos – už šalies sienų buvo pagaminti 65 proc. šalyje suvartotos elektros. Tačiau reikšmingai pasikeitė elektros importo kryptys. Jei tendencijos išsilaikys, jos galėtų sumažinti kai kurias geopolitines įtampas regione.
Importuotos elektros kiekis Lietuvoje 2020 m. sausį–kovą sumažėjo 4,1 proc. Tuo pačiu metu importas iš Rusijos Kaliningrado srities sunyko pusiau, 49,9 proc., nuo 1,71 TWh per pirmąjį 2019 m. ketvirtį iki 857,1 GWh tuo pačiu laikotarpiu šiemet. Importo iš Baltarusijos apimtys traukėsi panašia proporcija – 50,9 proc., nuo 516,4 iki 253,4 GWh. Importas „Nord Balt“ elektros jungtimi iš Švedijos, savo ruožtu, išaugo 2,1 karto iki 1,367 TWh.
Metus sėkmingai pradėjo ir vietos elektros generacija. Šiluminės elektrinės Lietuvoje pagamino 30 proc. daugiau elektros energijos, vėjo jėgainės skaičiavo rekordus ir pagamino 516,9 GWh elektros, 11,5 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Palyginti produktyvų Elektrėnų devintojo Kombinuoto ciklo bloko darbą nulėmė pasikeitusi jo reikšmė teikiant sistemines paslaugas. Nuo sausio 1 d. jis „Litgrid“ valdomai perdavimo sistemai teikia nebe tretinio rezervo, o izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugą. Ji leidžia, techniškai užtikrinant prieinamumą, įrenginiui dalyvauti elektros energijos rinkoje.
Rinkoje formavęsi paros kainų skirtumai leido elektrą gaminti ir Kruonyje – hidroakumuliacinė elektrinė pagamino 192,8 GWh elektros energijos, 2,7 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Iš viso pirmąjį šių metų ketvirtį 15 proc. šalies poreikio patenkino vėjo jėgainėse pagaminama elektra, hidroelektrinėse ir kitais netaršiais būdais buvo pagaminti dar 7 proc. šaliai reikalingos elektros, dar 7 proc. buvo pagaminti iš iškastinio kuro. Daugiau nei pusė (65 proc.) Lietuvoje pagamintos elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Išaugęs importas iš Švedijos ir pagyvėjusi vietinė gamyba rodo bendros Europos rinkos elektros efektyvumą ir pasirinkto atsinaujinančių energijos išteklių plėtojimo teisingą kryptį, kuri iš esmės mažina mūsų priklausomybę nuo trečiųjų šalių, ir leidžia teisingai reaguoti į iš Baltarusijos atsklidusias naujienas apie į Astravo branduolinę jėgainę atgabentą branduolinį kurą. Pagal Lietuvos įstatymus, prekyba elektra per Lietuvos – Baltarusijos sieną sustos nuo pat pirmosios nesaugioje jėgainėje pagamintos elektros energijos megavatvalandės.
Per pusę sumažėjusi baltarusiškos elektros reikšmė Baltijos šalių energetikos rinkoje leidžia manyti, kad ir pasiūlos susitraukimas, jei Astravo AE įsijungtų, būtų juntamas du kartus mažiau.
Karantino ženklai
Tokiu metu negalime neužsiminti apie elektros vartojimą. Visgi, pastebėkime, kad elektros poreikio rodikliai, dažnai pasitelkiami ieškant ekonominio susitraukimo dugno ar atsigavimo ženklų, akivaizdžių indikacijų kol kas nepateikia.
Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvai prireikė 1,6 proc. mažiau elektros energijos nei per pirmus tris 2019 m. mėnesius. Apsukų Lietuvoje nemažino vienintelis pramonės sektorius. Jam prireikė 0,7 proc. daugiau elektros energijos nei pirmąjį 2019 m. ketvirtį. Santykinai daugiausiai šiuo laikotarpiu susitraukė transporto sektorius – 19,5 proc., paslaugų sektoriaus bendrovės suvartojo 4,5 proc. mažiau elektros. Žemės ūkiui jos prireikė 3,6 proc. mažiau.