Giedrius Rimša. Ilgalaikio kaupimo per gyvybės draudimą sutartys: kokie sprendimai teisingiausi krizės akivaizdoje?

„Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija trečiąjį ketvirtį siekė 483,67 euro. Dabartinių keturiasdešimtmečių pensijos greičiausiai bus dar kuklesnės. Lietuvoje buvo daug kalbama apie būtinumą senatvei kaupti papildomai. Kaupimas per trečiąją pakopą, įskaitant gyvybės draudimą, yra ilgalaikis įsipareigojimas sau pačiam. Per gyvybės draudimą žmonės vidutiniškai yra pasirinkę kaupti 36 metus, o per tokį laiką gali nutikti visko. Daugelis kaupiančiųjų šiandien susiduria su rekordines aukštumas pasiekusiomis energijos išteklių kainomis, brangstančiomis vartojimo prekėmis ir paslaugomis.

Naujausia Lietuvos banko Lietuvos ekonomikos apžvalga nurodo, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis dar vasaros pabaigoje buvo artimas žemiausiam lygiui per pastarąjį dešimtmetį, o namų ūkių lūkesčiai dėl ekonomikos raidos per artimiausius metus blogiausi nuo pasaulinės finansų krizės laikų.

Kokie sprendimai šiame kontekste būtų teisingiausi asmenims, turintiems gyvybės draudimo sutartis ar planuojantiems jas sudaryti?

Sprendimai turi būti racionalūs

Norint apsidrausti gyvybę, nereikia „milijonų“, svarbiausia nuoseklumas ir racionalus apskaičiavimas. Žinoma, norint šiandien gyventi iš palūkanų investicijos turi būti didelės, tačiau norintieji sukaupti pakankamą sumą pensijai dažnu atveju tam skiria nuo keliasdešimties eurų per mėnesį.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) skaičiavimais, papildomai skiriant kaupimui 60–70 eurų per mėnesį, galima sukaupti pinigų beveik viso vidutinio atlyginimo dydžio pensijai. Tačiau svarbu suprasti, kad per kelerius ar keliolika metų pakankamai pinigų sukaupti nepavyks, nebent būtų kaupiama vartojimui po kelerių metų, o ne pensijai. Jai kaupti reikia nuosekliai visą gyvenimą, nuo pirmos iki paskutinės darbo dienos.

Kaupimas trečiojoje pakopoje per gyvybės draudimą leidžia turėti draudimą mirties ar kritinės ligos atveju. Draudimo sumas reiktų rinktis atsižvelgiant į šeimos poreikius, turimas santaupas bei kiek laiko išlaikomi šeimos nariai galėtų iš santaupų gyventi, taip pat galimas sumas gydymui ir reabilitacijai.

Orientuojantis tik į įmokos dydį kyla rizika, kad bus pasirinktos per mažos sumos, tačiau pasirinkta draudimo suma turi būti realistiška, kad mėnesinė draudimo įmoka netaptų per didele ir nepakeliama našta šeimos biudžetui.

Branginkite senas sutartis

Visas gyvybės draudimo sutartis, kurias gyventojai sudaro būdami jauni ir sveiki, vadinu auksinėmis. Tokiu atveju visą draudimo laikotarpį jie mokės mažesnes draudimo įmokas.

Prieš sudarant sutartį, gyvybės draudimo įmonės vertina įvairias su konkrečiu asmeniu susijusias rizikas, pradedant sveikatos būkle, ir pagal tai priima sprendimą, ar klientas bus draudžiamas jo norimai sumai.

Su amžiumi atsiranda sveikatos bėdų, todėl jei pateikti duomenys rodo klientą turint kokių nors sveikatos problemų, jam gali būti pasiūlyta mažesnė draudimo suma, o jeigu su amžiumi atsiranda rimtų ligų, galimybės sudaryti gyvybės draudimo sutartį gali iš viso nebebūti.

Nebijokite tartis ir daryti sutarčių pakeitimų

Suprantama, kad keisti galima ne visas gyvybės draudimo sutarties sąlygas. Tačiau laikui bėgant žmonių gyvenimo situacijos ir poreikiai keičiasi, atsižvelgiant į jas galima keisti draudimo rizikas bei jų dydžius.

Taip pat, iškilus reikalui, galima pasinaudoti draudikų siūloma galimybe laikinai sustabdyti gyvybės draudimo įmokų mokėjimą.

Tam, kad sutarties pakeitimai geriausiai atitiktų jūsų poreikius, rekomenduočiau neatsisakyti kasmetinio susitikimo su savo asmeninių finansų konsultantu ir aptarti su juo svarbiausius klausimus.