„Agile“ judėjimas prasidėjo dar 2000-aisiais programinės įrangos vystymo srityje, o susiformavusias gaires ilgainiui ėmė taikyti ir kituose sektoriuose veikiančios organizacijos. Šiandien tyrimų, atliktų „Deloitte“ ar „McKinsey“, duomenys rodo, kad net 90 proc. organizacijų vadovų itin aukštą prioritetą teikia lankstumui (angl. – „Agile“), tačiau tik mažiau nei 10 proc. jų savo organizacijas apibūdina kaip itin lanksčias (angl. – „Highly agile“). Taigi, kokiais principais reikėtų vadovautis siekiant suspėti kartu su kliento poreikiais? Kaip savo veikloje pritaikyti lankstumo manifestą?
Žmonės svarbiau nei procesai
Populiarusis „Agile“ judėjimas remiasi keturiomis kertinėmis vertybėmis: asmenybės ir bendravimas yra svarbiau nei procesai ir įrankiai; veikiantis procesas – svarbiau nei dokumentacija; bendravimas su klientu – svarbiau nei derybos dėl kontrakto; prisitaikyti prie pokyčių – svarbiau nei laikytis pirminio plano.
Nors iš pirmo žvilgsnio šios taisyklės gali pasirodyti gana abstrakčios, iš tiesų jos leidžia dirbti išmaniau. Kruopščiai jų besilaikančios verslo įmonės gali išspręsti kone svarbiausią šių dienų iššūkį – kurti vertę klientams greitai ir sklandžiai. Žinoma, prie sparčiai vykstančių procesų itin prisideda nuolat tobulėjančios technologijos, tačiau jokie procesai nebus įmanomi be vieningais principais besivadovaujančios ir bendradarbiaujančios komandos.
Komandose, dirbančiose pagal „Agile“ praktikas, nelieka tradicinės hierarchijos, kuri veikia pagal principą „iš viršaus į apačią“. Čia daugiau atsakomybės už rezultatus tenka būtent komandoms, o aukštesnio lygmens vadovai prižiūri vykstančius procesus iš šalies, rūpinasi jaunesnių kolegų kompetencijų auginimu, pasitikėjimu grįstos kultūros organizacijoje kūrimu ir pan.
Kitaip tariant, „Agile“ leidžia organizacijoms sukurti daugiau vertės per trumpesnį laiką. Keturios svarbiausios vertybės padeda planuoti darbus ir tiksliai žinoti, kurios užduotys jau atliktos, o kurios dar laukia savo eilės. Taip pat – nulemia daugiau komandinio darbo. Pavyzdžiui, leidžia glaudžiai bendrauti ir bendradarbiauti tiesiogiai su klientais kontaktuojantiems kolegoms ir IT specialistams, išmanantiems technologines subtilybes ir galintiems atrasti reikalingus sprendimus.
Kelionė iš skirtingų etapų
Pavyzdžiui, taikydami „Agile“ metodus, „Danske Bank“ darbą organizuojame trijų savaičių sprintais. Tai reiškia, kad komanda dirba sinchronizuotais etapais. Prieš kiekvieną iš jų aptariame keliamus tikslus, kasdien detalizuojame užduotis, o sprinto pabaigoje – apibendriname, kaip sekėsi, ieškome būdų toliau tobulinti procesus. Tokiu principu organizuojami darbai leidžia komandoms greitai prisitaikyti prie kintančių prioritetų ir klientų poreikių – reikalingų pakeitimų sistemose nereikia laukti keletą mėnesių ar netgi pusę metų. Per tris savaites galime turėti jau realiai veikiantį konkrečios problemos sprendimą.
Vienas iš sėkmingų tokios veiklos – įgalintos „Agile“ metodologijos – pavyzdžių – „Danske Bank“ Sunday.dk platforma, kuri tuo pačiu yra ir vienas sėkmingiausių produktų tiek iš techninės, tiek iš komercinės pusės. Tai sprendimas, suteikiantis galimybę Danijos gyventojams įsigyti būstą nepakilus nuo sofos. Ši platforma kuriama vadinamuoju iteraciniu būdu, t. y. dėliojant prioritetus ir pirmiausia įgyvendinant didžiausią naudą teikiančias funkcijas. Vienas iš „Agile“ privalumų – toks praktikų taikymas leidžia automatizuoti vis daugiau platformos pagalba išduodamų paskolų ir nuolat didinti tokių paskolų dalį.
Be to, „Agile“ praktikos naudingos ir globalioms, per kelias šalis išsidėsčiusioms komandoms. Štai Sunday.dk sprendimą kuria jungtinės komandos, kurias sudaro Vilniuje ir Kopenhagoje dirbantys specialistai. Įvairių šalių ir tautybių kolegų komandinis darbas sujungia daug skirtingų patirčių ir kompetencijų. Tačiau kartu labai svarbu, kad jie neapsiribotų virtualiais susitikimais, vykstančiais kartą per dieną, siektų nuolat dirbti kartu, dalintųsi žiniomis, o konstruktyvus sprendimų recenzavimas taptų nuolatine darbo dalimi.
Taikant „Agile“ praktikas labai svarbu suprasti, kad tai yra labiau požiūris nei receptas – didelė dalis sprendimų yra pačių darbuotojų rankose. Ši ideologija skatina organizacijas ir jų komandas būti geresnes nei vakar – nuolat bandyti, ieškoti ir keistis. Tuomet – tikrinti, ar tai padėjo išspręsti kilusius iššūkius, ar reikia grįžti atgal ir vadinamosios „sidabrinės kulkos“ – šalia esančio paprasto sprendimo – ieškoti toliau.