Ir to paaiškinimas labai paprastas – sumažėjus pajamoms, didesnių prabangos prekių pirkimas, tokių kaip, pavyzdžiui, kvepalai, pakeičiamas mažesniais malonumais. Vyrų pasaulyje taip pat yra gana egzotiškas rodiklis, leidžiantis pamatuoti ekonomikos „temperatūrą“. Pastebėta, jog mažėjant pajamoms, vyrai atideda naujų apatinių pirkimą.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad lūpdažių ir vyriškų apatinių pardavimų rodiklius analizuoja tik didesnių valstybių analitikai.
Pandemijos sukelta krizė įnešė daug nerimo ir sumaišties. Jei dar visai neseniai bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis buvo puikus būdas pamatuoti ir nuspėti rinkos nuotaikas, tai šiandien jau šis rodiklis tarsi galinio vaizdo veidrodis, leidžiantis konstatuoti tai, ką jau „pravažiavome“.
Prisiminkime, kaip pradėjome metus – ekonomistai drąsiai prognozavo 2,2 proc. BVP augimą, tačiau baigiantis metams, vis garsiau kalbama apie tai, kad šalies ekonomika šiemet susitraukė maždaug 2 proc. Šiame kontekste įmonėms vertėtų prisiminti ir kitų duomenų stebėjimą, kurie greičiau ir galbūt net tiksliau leidžia užčiuopti, į kurią pusę juda šalies ekonomikos kreivė.
Ciklinė krizė, o kartu ir ekonomikos nuosmukis, įvyksta tada, kai verslininkai pesimistiškai vertina ateities perspektyvas. Pesimizmas turi labai aiškias pasekmes – verslas nebesamdo naujų darbuotojų, sustabdo investicijas, maža to – mažina veiklos išlaidas ir gyvena laukimo režimu. Todėl optimizmo (pesimizmo) rodiklis yra geras indikatorius, parodantis, ko galima tikėtis iš BVP duomenų po 3–6 mėnesių.
Tokius lūkesčių indekso duomenis Lietuvoje renka ir pristato Lietuvos pramonininkų konfederacija, deja, pastaruoju metu naujų ataskaitų pateikta nėra. Todėl galime žvilgtelėti į kaimyninę Latviją, kur Latvijos prekybos ir pramonės rūmai šiuos duomenis renka bei skelbia kas ketvirtį.
Naujausi duomenys rodo, kad verslininkai pesimistiškai nusiteikę visų ekonomikos sričių atžvilgiu. „Capitalia“ duomenys taip pat rodo, kad mažos ir vidutinės įmonės, kurias labiausiai paveikė pastaroji COVID-19 krizė, dabar yra labiau laukimo etape ir neplanuoja jokių naujų investicijų į plėtrą.
Dar vienas būdas „matuoti“ nuotaikas – analizuoti komercinių bankų mokėjimo kortelių apyvartos informaciją, kurią kas ketvirtį skelbia Lietuvos bankų asociacija. Pavyzdžiui, Lietuvos bankų mokėjimų kortelėmis statistika rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį atsiskaitymas negrynaisiais pinigais sumažėjo 0,92 proc., o išleidžiama suma – 0,2 proc. Tai reiškia, kad žmonės yra atsargūs ir neskuba išleisti daugiau.
Visuomet verta pasižiūrėti ir į naujų automobilių registracijos skaičių – jis parodo, ar optimistiškai savo netolimą ateitį vertina tiek gyventojai, tiek verslas. Sprendimas įsigyti naują automobilį priimamas tik tuomet, kai jautiesi saugiai dabar ir esi garantuotas, kad taip jausiesi ir artimiausią pusmetį. Visgi, jei optimizmo nėra daug, paprastai naujo automobilio pirkimas dažniausiai atidedamas arba senas automobilis pakeičiamas naudotu automobiliu. Ką kalba pastarųjų 9 mėnesių skaičiai? Naujų automobilių registracija Lietuvoje, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 26 proc.
Dar vienas rodiklis, įmonėms parodantis, kuria kryptimi juda šalies ekonomika yra elektros energijos suvartojimas. Vartojimo sumažėjimas gali reikšti mažesnį gamyklų pajėgumą ir vangesnę bendrą ekonominę veiklą, kuri vėliau atsispindi BVP duomenyse. Tokia statistika pateikiama kasdien, o joje matome, kad Lietuvoje elektros vartojimas nuo pandemijos pradžios beveik visas savaites buvo mažesnis, lyginant su 2019 metais.
Vertindami įvairius informacijos ir duomenų šaltinius, matome, kad atsargumas ir neapibrėžtumas niekur nedingo. Jau per pirmąją pandemijos bangą pasaulis patyrė didžiausią ekonominį sukrėtimą nuo Antrojo pasaulinio karo, nepaisant precedento neturinčio šalies centrinių bankų įsikišimo į finansų rinkas ir biudžeto deficito padidėjimo ko ne iki karo laiko lygio. Anksčiau ar vėliau ekonomika po patirto šoko atsigaus, tačiau verslui labai svarbu nepramiegoti to esminio momento, kai jau bus matyti pirmieji optimizmo ženklai. O tam stebėti būdų yra pačių įvairiausių – nuo lūpdažių pardavimų iki šalyje suvartojamo elektros kiekio.