Estų leidiniui „Aripaev“ publikavus Baltijos šalių ekonomikos analizę, Lietuvai dėmesio nepagailėta: „Lietuva yra tarsi iš kitos planetos“, „Estijos stiprybė – išmintis, Latvijos – greitis, o Lietuvos – drąsa“, „Baltijos tigro titulą, kuris anksčiau priklausė Estijai, dabar galima suteikti Lietuvai“ ir pan.
Ši tema ir vaizdingi palyginimai dėmesio centre atsidūrė, Estijos ekonomikai patiriant giliausią ir ilgiausią ekonomikos nuosmukį visoje ES, kai Lietuvos ekonomika demonstruoja augimą. Pagrindinis Estijos augimo faktorius ilgą laiką buvo stiprus technologijų ir IT sektorius. Ir nors pirmąjį šių metų ketvirtį Estijos startuolių apyvarta siekė 817,4 mln. eurų ir buvo 10 proc. didesnė nei prieš metus, rodo „Startup Estonia“ duomenys, daugybė kitų šalies rodiklių smunka žemyn.
Estija išties labai sėkmingai ir kryptingai sukūrė savo skaitmeninės šalies įvaizdį ir žinomumą, sėkmingai išgarsėjo savo e-rezidento, skaitmeninio klajoklio ir kitokiomis verslo bei viešųjų paslaugų skaitmenizavimo iniciatyvomis. Tačiau, galvodami apie proveržį turėtume lygiuotis ne į Estiją, o į globaliai konkurencingiausias ekosistemas, kaip pavyzdžiui Izraelis (Nr. 3 pasaulyje pagal „Global Startup Ecosystem Index 2024“) arba Švedija (Nr. 6) – abi šios šalys negali pasigirti itin didele populiacija (10 mln.), tačiau tai joms netrukdo sėkmingai konkuruoti su tokiomis technologijų ekosistemomis kaip JAV ar Jungtinė Karalystė. Lietuva šiame indekse užima 16 vietą, Estija – 12.
Izraelis – puikus pavyzdys, kaip aukštą pridėtinę vertę kuriantys technologijų verslai sugebėjo transformuoti besivystančią, žemo produktyvumo ekonomiką į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir tapti jos augimo varikliu bei klestėjimo garantu. Šiuo metu technologijų sektorius sudaro 20 proc. Izraelio BVP ir 53 proc. eksporto, jie skaičiuoja didžiausią vienaragių skaičių vienam gyventojui ir lyderiauja investicijose į MTEP veiklas.
Lietuvoje turime puikių startuolių ir iš jų išaugusių stiprių technologijų įmonių – per 1000 startuolių, kuriuose dirba 18 tūkst. talentų, 2023 m. biudžetą papildžiusių 372 mln. eurų mokesčių ir pritraukusių 292,3 mln. eurų rizikos kapitalo investicijų.
Naujausioje „Dealroom“ apžvalgoje skelbiama, kad nuo 2018 m. iki 2023 m. bendra suma, kiek vertinama visa Lietuvos startuolių ekosistema, spurtavo kitų Europos šalių atžvilgiu – augo daugiau nei 7 kartus, iki 13,7 mlrd. eurų. Mentalitetas po truputį keičiasi, kalbame apie verslų kūrimą jau mokyklose, daugėja ir antros kartos kūrėjų – talentų, kurie patys padirbę startuoliuose, nusprendžia kurti savo verslą. Tai puikiai apibūdina vadinamą daugiklio („multiplier“) efektą, kai įgiję patirties ir finansinio kapitalo startuoliuose talentai savo patirtimi stiprina kitus pradedančius verslus arba steigia savo įmones, tampa mentoriais ar angelais investuotojais.
Lietuvos užduotis šiandien turėtų būti sudaryti kuo palankesnes sąlygas burtis talentingiems žmonėms, kurie kuria, daro ir stumia visą šalį į priekį ant technologijų platformos.
Tam, kad Lietuva galėtų išnaudoti technologijų sektoriaus augimo potencialą ir sukurti dar didesnį poveikį ekonomikos augimui, turime: skatinti antreprenerystę įvairiuose gyvenimo tarpsniuose – nuo mokinių ir studentų iki profesinę patirtį jau turinčių profesionalų; stiprinti kuriamų verslų globalaus augimo ambicijas ir galimybes; sudaryti sąlygas įvairių stadijų rizikos kapitalo ir kitokių jaunų verslų finansavimo priemonių prieinamumui; stiprinti ateities technologijų kūrimui reikalingų talentų ugdymui bei pritraukimui ir išlaikymui Lietuvoje.
Esame taške, kai Lietuva dar šį dešimtmetį gali tapti lyderiaujančia technologijų šalimi Europoje, bet neišnaudojame augimo ir ekonominės vertės kūrimo potencialo. Startuoliams Lietuvoje ambicijų augimui netrūksta, todėl turime užtikrinti tinkamas sąlygas šios ekosistemos vystymuisi – palankią verslo aplinką, talentų pasiūlą bei geopolitinį saugumą.
