Tvari startuolių ekosistema valstybei yra gyvybiškai svarbi, nes ji skatina inovacijas, pritraukia investicijas ir kuria darbo vietas. Izraelio pavyzdys rodo, kad aukštos pridėtinės vertės technologijų verslai gali kardinaliai pakeisti žemo produktyvumo ekonomiką. Ar tai įmanoma Lietuvoje?
Turime stiprų pamatą – išauginome ne vieną sėkmingą įmonę ir esame 35-oje vietoje pasauliniame inovacijų reitinge. Štai „Vinted“, pirmasis Lietuvos vienaragis, neseniai pakėlė savo vertę iki įspūdingų 5 mlrd. eurų, įrodydamas, kiek daug galime pasiekti. Dar daugiau: praėjusiais metais šalies startuoliai papildė biudžetą 372 mln. eurų – net 23 proc. daugiau nei 2022 m. Tai puikus ženklas, kad einame teisingu keliu ir galime siekti dar ambicingesnių tikslų.
Lietuva turi potencialą tapti lyderiaujančia technologijų šalimi Europoje, jei susitelkę sieksime, kad aukštos pridėtinės vertės technologijų sektorius taptų Lietuvos ekonomikos augimo varikliu. Žinoma, to nenutiks savaime. Tam reikia tobulinti švietimo sistemą, investuoti į trūkstamų specialistų rengimą ir užtikrinti palankesnes sąlygas kurti bei auginti verslus.
Vieningesnė bendruomenė – ambicingesni tikslai
Su ambicingu tikslu – paversti Lietuvą geriausia vieta technologijų įmonėms augti – kyla ir atsakomybė mums, startuolių asociacijai – turime skatinti jų plėtrą, reikalingus pokyčius ir telkti bendruomenę. Visi šie veiksniai yra glaudžiai susiję: stipri ekosistema pritraukia investuotojus, o investicijos suteikia įmonėms daugiau galimybių augti ir plėstis.
„Unicorns Lithuania“ jau vienija per 120 technologijų bendrovių, kuriose dirba daugiau nei pusė sektoriaus darbuotojų. Bendruomenės stiprybė slypi narių įsipareigojimuose ne tik naudotis ekosistemos galimybėmis, bet ir aktyviai prisidėti prie jos plėtros. Tad kuo daugiau startuolių, tuo daugiau patirties ir greitesnio ekosistemos augimo.
Tai mus veda link kitų tikslų, kuriuos galima paprastai suskaičiuoti. Iki 2030 m. sieksime Lietuvoje veikiančių startuolių skaičių padidinti iki 3000 įmonių, kuriose dirbtų 40 tūkst. žmonių. Mūsų skaičiavimais, tai leistų startuoliams sumokėti bent 1 mlrd. eurų mokesčių, o informacinių technologijų sektoriui pasiekti 20 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, taip suteikiant didelę ir ilgalaikę naudą ekonomikai.
Prieinamesnis rizikos kapitalas – daugiau startuolių
Esu tikra, kad nesukursime Lietuvos kaip technologijų sektoriaus lyderės be išplėtotos rizikos kapitalo ekosistemos. Ypač, kai ankstyvojoje verslo stadijoje startuoliai itin priklauso nuo rizikos kapitalo investicijų.
Lengvai prieinamas rizikos kapitalas įmonėms suteikia ne tik finansinį stabilumą, reikalingą išgyventi ankstyvuose etapuose, bet ir padeda žymiai greičiau augti, nei būtų įmanoma organiškai. Tai leidžia įmonėms greičiau įgyvendinti inovatyvias idėjas, samdyti aukščiausios kompetencijos specialistus ir investuoti į pažangias technologijas ar infrastruktūrą.
Vienas iš esminių sprendimų būtų stiprinti rizikos kapitalo koinvesticinių fondų veiklą ir plėsti jų apimtis, kad inovatyvios įmonės galėtų lengviau pritraukti reikiamas investicijas. Tai sudarytų palankesnes sąlygas verslams, ieškantiems finansavimo naujoms idėjoms, skatintų eksperimentavimą ir inovacijų kūrimą bei užtikrintų spartesnį augimą ir didesnį konkurencingumą tarptautinėse rinkose.
Talentų „medžioklėje“ – vietiniai ir užsienio specialistai
Žinoma, aukštos pridėtinės vertės ekonomika neatsiejama nuo kokybiško švietimo, orientuoto į ateities ekonomikai svarbių žinių ir įgūdžių udgymą bei bazinių finansinio raštingumo ir verslumo žinių suteikimą. Jeigu Lietuvos švietimo sistemoje sugebėsime užtikrinti kokybišką STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) bei informacinių technologijų (IT) kompetencijų ugdymą, būsimi talentai bus geriau pasirengę ne tik prisijungti prie startuolių, bet ir kurti savo verslus.
Užsienio talentų „medžioklė“ taip pat yra neatsiejama sėkmingos ekosistemos dalis. Iš savo patirties matome, kad užsienio specialistai praturtina mūsų ekosistemą globalia patirtimi ir unikaliomis įžvalgomis. Norint pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, būtina mažinti mokestinę naštą. 15 proc. siekiantis gyventojų pajamų mokesčio tarifas penkeriems metams būtų reali paskata specialistams rinktis Lietuvą, taip sprendžiant talentų trūkumą ir stiprinant jų ilgalaikį įsitraukimą į šalies ekonomiką.
Be to, kitas ambicingas mūsų tikslas – sukurti geriausiai veikiančią startuolio vizos sistemą pasaulyje. Sklandžiai veikiantis ir patrauklus vizų režimas bei greitą ir sklandžią verslo pradžią užsienio piliečiams užtikrinančios paslaugos ne tik palengvintų talentų bei startuolių pritraukimą, bet ir užtikrintų ekosistemos augimą bei konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Visi šie tikslai yra realūs ir pasiekiami, jei toliau kursime tvarią, augančią ir klestinčią inovacijų ekosistemą. Jau dabar ambicingai auganti Lietuvos startuolių bendruomenė rodo, kad esame teisingame kelyje, kurdami Lietuvą kaip technologijų ir inovacijų centrą. Įtraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus, šis procesas tik spartėtų, o technologinis ir ekonominis augimas – taptų artima realybe.
