Rusijai beveik visiškai nutraukus dujų tiekimą Europai dar šių metų vasarą, valstybės desperatiškai bandė užpildyti dujų saugyklas artėjant žiemai, o energijos vartojimo ribojimai kai kurioms šalims atrodė kaip neišvengiama realybė. Visgi, pesimistinis scenarijus, kad Europa dėl energetinio karo dar šią žiemą panirs į gilią recesiją, o įmonės bus priverstos stabdyti gamybą dėl energijos trūkumo, tampa vis mažiau tikėtinas.
Nauji euro zonos pramonės, lūkesčių ir darbo rinkos duomenys piešia vis šviesesnį ateities scenarijų, nei buvo galima įsivaizduoti prasidėjus karui. Ir nors ilgi žiemos mėnesiai vis dar prieš akis, ar yra priežasčių manyti, kad Europai pavyko atlaikyti ir netgi įveikti Rusijos energetinį šantažą?
Šilti orai ir perpildytos saugyklos
Dar šių metų spalio pabaigoje žvelgdami į duomenis matėme akiai kiek neįprastą ir seniai regėtą vaizdą – dujų kainos ne tik buvo nukritusios į žemiausią lygį per dvejus metus, tačiau kelioms valandoms netgi buvo pasiekusios minusinį lygį.
Tam priežasčių galima rasti ne vieną. Visų pirma, dėl šilto rudens ir kiek vėliau nei įprastai prasidėjusio šildymo sezono dujų saugyklos buvo perpildytos. Tuo metu naujai atvykstančių dujų tiesiog nebuvo kur laikyti, ir suskystintąsias gamtines dujas gabenantys tanklaiviai buvo priversti rikiuotis eilėje jūroje. Net ir prasidėjus šildymo sezonui, Europos Sąjungos (ES) dujų saugyklos vis dar yra beveik pilnai užpildytos – jų užpildymo lygis šiuo metu siekia maždaug 95 proc.
Antroji priežastis − prie saugyklų užpildymo prisidėjo ir išaugusi dujų kaina, kuri skatina vartotojus taupyti. Pavyzdžiui, gyventojai dažniau rinkosi sumažinti būsto šildymo temperatūrą, o įmonės bei valstybės institucijos diegė energetinio efektyvumo sprendimus, mažino gatvių apšvietimą ir temperatūros lygį baseinuose.
Galiausiai, rankų sudėję nesėdi ir politikai bei sprendimų priėmėjai – aptariami ir diskutuojami techniniai sprendimai, kuriuos priima Europos Komisija, šalių energetikos ministrai. Yra teikiamos rekomendacijos, ieškoma sutarimų dėl to, kaip skaičiuoti kainas biržoje, pristatomi įvairūs kainų stabilizavimo instrumentai.
Ore tvyranti įtampa
Į Europą atėję žiemiški orai ir besilaikanti neigiama temperatūra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse priminė, kad šiais metais orai gali būti ne tik geriausias draugas, bet ir priešas. Tad pastarosiomis dienomis stebime, kaip dujų kaina ir vėl patraukė aukštyn.
Nepaisant to, kad dujų kaina nuo rugpjūčio mėnesį buvusių aukštumų sumažėjo beveik tris kartus, šiuo metu ji siekia daugiau nei 120 Eur/MWh. Žvelgiant istoriškai, ši kaina vis dar yra nepaprastai aukštame lygyje. Tuo tarpu vertindami ateities sandorius rinkose, galime matyti, kad žiemos mėnesiais dujų kaina, tikėtina, gali pakilti dar labiau.
Negana to, maždaug 80 proc. sumažėję dujų srautai iš Rusijos netrukus gali dar labiau susitraukti jai pagrasinus, kad per Ukrainą einantis dujų srautas gali būti visiškai sustabdytas. Taigi, Europos gebėjimas atlaikyti paklausą tik iš dujų saugyklų ir atvežamų suskystintųjų gamtinių dujų dar turės būti išbandytas.
Maži džiaugsmai ir vis dar dideli iššūkiai
Šiltas ruduo, vėliau nei įprasta prasidėjęs šildymo sezonas, užpildytos dujų saugyklos bei nukritusios kainos teikia optimizmo, kad sunkios žiemos išvengsime. Visgi, šiuo metu neproporcingai didelė orų įtaka ekonomikai neleidžia pripažinti, kad blogiausia jau praeityje. O iškritęs pirmasis sniegas primena, kad „neįprastai šilta“ gali greitai tapti „neįprastai šalta“. Tad nei recesijos, nei energijos ribojimo tikimybė euro zonoje šią žiemą dar tikrai nedingo.
Negana to, šiam šildymo sezonui Europos saugyklos didžiąja dalimi buvo užpildytos rusiškomis dujomis. Kitą žiemą jau turėsime pasitikti be jų, o pavasarį saugyklų pildymo procesas ir vėl bus pradėtas iš naujo. Tad nors galbūt ir laimėsime šios žiemos energetinį mūšį, prireiks dar kelerių metų, kol artėjančią žiemą galėsime pasitikti nepalyginamai ramiau.
Ateitis yra šviesi
Išskirtinė geopolitinė situacija ir Rusijos pradėtas karas Europos Bendrijos pašonėje kardinaliai pakeitė politinius bei ekonominius ES šalių santykius su šia šalimi. Vokietija, anksčiau importuodavusi maždaug 40 proc. visų suvartojamų dujų iš Rusijos, šiuo metu sparčiai stato ne tik suskystintųjų gamtinių dujų terminalus, bet vysto ir atsinaujinančios energetikos išteklių projektus. Be to, sparčiai ieškoma naujų dujų tiekėjų ir jų randama.
Tad Europos šalys į gyvybiškai svarbią energetikos infrastruktūrą investuoja daug greičiau, nei buvo galima tikėtis. Remiantis „Bruegel“ instituto prognozėmis, Europa 2024–2025 metais jau turės ir dujų perteklių. Įdiegti energetinį efektyvumą didinantys sprendimai ilgesnėje perspektyvoje leis mažinti paklausą, o sparčiai statoma infrastruktūra padės apsirūpinti energijos ištekliais.