Išaugs vadovo atsakomybė
Dėl įsigaliosiančių JANĮ pakeitimų, šis įstatymas visiškai atitiks Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1023 nuostatas. Lietuvoje pritaikyta geroji Europos Sąjungos teisinė praktika turėtų padėti pagerinti prastoje finansinėje padėtyje atsidūrusių juridinių asmenų galimybes išvengti bankroto. Visgi dėl šių pokyčių visų pirma išaugs Lietuvoje veikiančių įmonių vadovams tenkanti atsakomybė.
Žiūrint plačiau, įmonės vadovas turės vengti tyčinių ir didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus jo valdomo juridinio asmens gyvybingumui. Dėl kažkokių priežasčių atsiradus nemokumo tikimybei, apie tai jis turėtų nedelsiant informuoti įmonės akcininkus, dalininkus ar narius. Tuo pačiu – siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą. Įmonei artėjant prie nemokumo būsenos, įmonės vadovas privalės imtis veiksmų apsaugoti kreditorių interesus – laikytis mokėjimų eiliškumo kreditoriams ir nesuteikti pirmenybės nei vienam iš jų.
Dėl šių pokyčių, tikėtina, taikant JANĮ teismuose atsidurs ne viena nemokumo administratoriaus ar kreditoriaus įmonės vadovo atžvilgiu inicijuota byla, kurios metu bus vertinama, kaip buvo veikta ir kokie veiksmai atlikti atsiradus įmonės nemokumo tikimybei. Jei bus pripažinta, kad vadovas nevykdė savo pareigų, jam gali kilti teisinė atsakomybė atlyginti žalą įmonei ir jos kreditoriams. Todėl augant vadovo atsakomybei ir būtinoms kompetencijoms, vienintelis kelias išvengti bylinėjimosi dėl galimos žalos yra nuolat sekti jo valdomos įmonės mokumo būklę, operatyviai reaguoti į jos sutrikimus ir laiku priimti sprendimus.
Visgi verta užsiminti ir apie išimtis. Priklausomai nuo veiklos specifikos, kai kuriose įmonėse nuolat reikšmingai svyruoja pajamų srautai ir daugeliu atvejų ji formaliai gali atitikti artėjančio nemokumo kriterijus. Tad ypač svarbu išlaikyti balansą. Net ir tada, kai įmonė artėja prie nemokumo būsenos ar jau yra nemoki, dažnai egzistuoja pagrįstas vadovo tikėjimas, kad gavus naujų užsakymų, atgavus skolas ar kitokiais būdais pavyks atkurti įmonės mokumą.
Restruktūrizaciją atlikti taps lengviau
Žvelgiant į JANĮ pakeitimus ir jau suformuotą teismų praktiką, akivaizdu, kad tai turėtų paskatinti savalaikius mokumo problemų sprendimus. Vienas jų, kol įmonė dar gyvybinga – restruktūrizavimo procesų iniciavimas, ką pradėti nuo šiol bus kur kas lengviau. Tai gali būti juridiniai veiksmai kaip įmonės skaidymas ar susijungimas, turto perleidimas ar įsigijimas ir ūkinės veiklos pakeitimas. Taip pat – gamybos modernizavimas ir darbo reorganizavimas.
Šiems pokyčiams įmonės viduje nebebus reikalingas visų akcininkų pritarimas, restruktūrizacijos planas kreditorių siūlymu gali būti patvirtinimas tik teismo. Tokios galimybės teismui suteikiamos net tada, kai planui kreditoriai nepritarė balsuodami grupėse. Kitaip sakant, sumažėja priemonių, kurios galėtų užkirsti kelią būtinam restruktūrizacijos procesui.
Džiugu, kad įstatyme taip pat numatyti būtini saugikliai ir apsauga efektyviai restruktūrizuotis siekiančiai įmonei. Kone svarbiausias pokytis – atsiradusi esminė sutartis, kuriai galėtų būti priskirta iš esmės bet kuri su kreditoriumi sudaryta ir reikšmingą įtaką ūkinei komercinei veiklai turinti įmonės sutartis. Esminės sutarties kreditorius negali nutraukti iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, iki tol neįmanoma pakeisti ir sutarties sąlygų juridinio asmens nenaudai.
Šią naujovę reikėtų vertinti teigiamai, kadangi restruktūrizuojama įmonė neatsidurs blogesnėje padėtyje dėl galimai prastos reputacijos. Visgi, būtina paminėti, kad kreditoriaus prašymu teismas gali leisti netaikyti nurodytų apsaugų, jei vykdant esminę sutartį pažeidžiami kreditoriaus interesai.
Nepaisant šių niuansų, pats įstatymas yra palankus, nes įmonės skatinamos pradėti restruktūrizaciją, kai vis dar gyvybinga įmonė patiria finansinius nuostolius.
Yra taisytinų vietų
Anksčiau aptarti pokyčiai dėl teikiamų galimybių turėtų palengvinti įmonių restruktūrizavimą ir pagerinti visuomenės požiūrį į jį, o išaugusi vadovų atsakomybė paskatins savalaikį problemų sprendimą. Tad egzistuoja tikimybė, kad įsigaliojus JANĮ pakeitimams, Lietuvoje pradės augti restruktūrizavimo procesų skaičius. Visgi, nepaisant būsimos naudos, dar yra koreguotinų vietų.
Pavyzdžiui, restruktūrizavimo byla pagal JANĮ gali būti keliama tik gyvybingai įmonei, tačiau praktikoje kyla nemažai klausimų, kaip ši sąvoka turėtų būti aiškinama. Šiuo metu laukiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamų, tad įstatymas galėtų būti patobulintas detalizuojant neapibrėžtas sąlygas ir remiantis jau suformuota teismų praktika.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymu taip pat siekiama operatyvių, konstruktyvių skolininko ir kreditoriaus derybų bei susitarimo dėl pagalbos sudarymo. Tačiau jie sudaromi retai, nes įstatyme numatyta „ikiteisminė“ stadija iki nemokumo proceso inicijavimo vertinama kaip būtinas formalumas neturint tikslo išties sutarti ir turint neapibrėžtų baimių. Todėl įstatyme galėtų būti įtvirtintos konkrečios naudos, kurias skolininkas bei kreditorius gautų sudaręs susitarimą dėl pagalbos. Visa tai lemtų didesnį verslų, susiduriančių su laikinais finansiniais sunkumais, atkūrimą.