Bendrovės „ConnectPay“ parengtame indekse bendras šalies reitingas apskaičiuojamas atsižvelgiant į tris aspektus: šalies verslo aplinką, „fintech“ ekosistemą ir bendrą šalies vietinės rinkos patrauklumą. Iki šiol tai išsamiausias sektoriaus tyrimas. Analizuojant kiekvieną iš vertinimo kriterijų, galima nustatyti tiek stipriąsias kiekvienos šalies sritis, tiek sritis, kuriose dar yra vietos tobulėti. Lietuva užima 7-tą vietą tiek „fintech“ ekosistemos, tiek verslo aplinkos reitinguose, o bendrame reitinge yra 11-toje vietoje šalia tokių šalių, kaip Jungtinė Karalystė (9-ta vieta), Prancūzija (10) ir Norvegija (12). Rinkos patrauklumo segmente Lietuva yra 18-toje vietoje.
Lietuvos aukštą poziciją „fintech“ reitinge lemia didelis sudarytų verslo sandorių ir esamų bei potencialių „vienaragių“ skaičius. Be to, pirmaujame Europoje pagal išduotas elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų licencijas (MĮ). Pernai, nepaisant visų įtampų, įmonių pajamos augo net trečdaliu, o aptarnautų mokėjimo operacijų sumos pasiekė rekordą – 114 mlrd. eurų.
Skaičiuojama, kad 2023 m. Lietuvos „fintech“ bendrovės mokėjimo paslaugas jau suteikė 27 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje, tai yra vienam iš dešimties Europos gyventojų. Licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad kasmet daugėja pelningai dirbančių EPĮ ir MĮ. Skaičiuojama, kad bendrai Lietuvoje šis sektorius generuoja 1 mlrd. eurų pajamų.
Tai leidžia įmonėms kurti dar daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. Visame sektoriuje dirba daugiau nei 7000 žmonių. Vidutinis šių darbuotojų bruto darbo užmokestis gerokai viršija Lietuvos vidurkį ir vien asociacijai priklausančiose įmonėse siekia 3889 eurus.
Bet čia atėjo estai ir pirmaudami pagal didelių rizikos kapitalo investicijų bei palankiausiai vertinamos mokestinės aplinkos kriterijus užėmė pirmą vietą pagal patrauklumą „fintech“ įmonėms.
Lietuva siekia tapti lydere
Lietuvos finansinių technologijų sektoriaus vystymasis per artimiausius penkerius metus turi įgauti didesnį pagreitį, o galutinis tikslas yra tapti tarptautiniu mastu pripažįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos „fintech“ centru. Tai numatyta 2023–2028 m. Lietuvos „fintech“ sektoriaus plėtros gairėse, kurias pristatė Finansų ministerija.
Lietuvos vieta indekse rodo, kad mums yra kur pasitempti, jeigu norime pasiekti išsikeltą tikslą. Prieš keletą metų džiaugęsi pirmosiomis pozicijomis, po truputį krintame žemyn. Tai lemia stiprėjanti konkurencija tarp šalių, siekiančių tapti Europos „fintech“ centru. Estija, užėmusi pirmą vietą naujausiame indekse, yra puikus pavyzdys, kaip ilgalaikė strategija ir nenutrūkstamas palaikymas gali atnešti reikšmingų rezultatų. Tai rodo, kad mums reikia imtis konkrečių veiksmų, siekiant pagerinti savo pozicijas.
Asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad šiuo metu „fintech“ spartų augimą paskatintų aktyvesnis politikų įsiklausymas į „fintech“ ekosistemos dalyvių akcentuojamas problemas ir siūlomus sprendimo būdus. Pavyzdžiui, rizikos vertinimu pagrįsto reguliavimo ir verslo priežiūros, reikalavimų taikymo proporcingumo, atvirumo naujiems verslo modeliams ir biurokratinės naštos mažinimo užtikrinimas. Kitaip sakant, „fintech“ bendruomenės nuomone, politikai vaidina kertinį vaidmenį, siekiant šaliai tarptautinės lyderystės „fintech“ sektoriuje.
Rudenį laukia svarbiausi šių metų rinkimai – Seimo rinkimai. Norint pasiekti ambicingą tikslą iki 2028 m., būtina, kad politikai rinkimų programose skirtų daugiau dėmesio ir „fintech“ sektoriui, nebijotų kalbėtis su rinkos dalyviais apie jų problemas. Technologijomis grįsti verslai yra jau ne ateitis – tai dabartis, kur mums tikrai gerai sekasi.
