JAV gyventojams – po 1,4 tūkst. dolerių išmoką
Investuotojai nuo metų pradžios stebi derybas dėl naujojo JAV prezidento Joe Bideno pasiūlyto 1,9 trln. JAV dolerių vertės ekonomikos skatinimo paketo. Patariamieji komitetai Atstovų rūmuose pritarė siūlymui dėl maždaug 600 mlrd. JAV dolerių išlaidų, kurias sudaro 1,4 tūkst. JAV dolerių dydžio tiesioginės išmokos visiems gyventojams.
Naujai paskirtos JAV iždo sekretorės Janet Yellen teigimu, ekonomikai paskatinti skirti 1,9 trln. JAV dolerių galėtų padėti pasiekti gyventojų užimtumo lygį, fiksuotą iki pandemijos. Be to, nors „infliacija kelia didelę riziką, kurią būtina apsvarstyti“, egzistuoja priemonės jai pažaboti.
JAV vartotojų kainų indeksas (neįtraukiant maisto bei energetikos produktų kainų) sausį pakilo 1,4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir 0,3 proc. nuo gruodžio mėn. Nors šių metų sausio duomenys nerodo stiprių pokyčių, infliacijos augimo tikimasi artimiausioje ateityje – ją galėtų paskatinti Kongrese pasiektas pritarimas didesnėms biudžeto išlaidoms ir atsigaunantis vartojimas dėl didėjančio paskiepytų žmonių skaičiaus.
JAV darbo rinka siunčia neužtikrintumo signalą
Per sausio mėnesį ne žemės ūkio srityje dirbančių žmonių skaičius išaugo 49 tūkst., nors buvo tikėtasi 101 tūkst. naujų darbo vietų. Nedarbo lygis per praėjusį mėnesį sumažėjo iki 6,3 proc., palyginti su 6,7 proc. gruodį. Šie rodikliai atskleidžia neužtikrintas JAV darbo rinkos perspektyvas ir rodo ekonomikos skatinimo paketo poreikį.
Darbo rinkos duomenys patvirtino, kad kol kas dar per anksti tikėtis darbo jėgos atsigavimo, bent jau kol vakcinavimo tempai nepasieks aukštesnio lygio, kad būtų galima panaikinti apribojimus. Tai turėtų įvykti per antrąjį metų ketvirtį.
Nors vasario pradžioje JAV dolerio vertė euro atžvilgiu sustiprėjo, pastaruoju metu euras atgavo ankstesnes pozicijas viliantis, kad JAV įstatymų leidėjai susitars dėl naujo ekonomikos skatinimo paketo.
Investuotojai vėl įgavo daugiau optimizmo
Sausio pabaigoje JAV rinkoje investuotojai buvo linkę išparduoti akcijas. Atėjus vasariui jų nuotaikos tapo optimistiškesnės dėl ekonomikos skatinimo planų, teigiamų ekonominių rodiklių ir lėtėjančio viruso plitimo.
Indeksai „S&P 500“, „Nasdaq Composite“ ir mažo kapitalo įmones sekantis „Russell 2000“ pasiekė rekordines aukštumas. Nuo vasario pradžios „S&P 500“ indekso reikšmė ūgtelėjo 4,3 proc.
Atsigavimo tendencijos pastebimos ir praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio įmonių rezultatuose. Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, daugiau kaip 80 proc. „S&P 500“ indekso įmonių ataskaitų iki šiol pranoko lūkesčius (ilgalaikis vidurkis – 63 proc.). Labiausiai teigiamais rodikliais nustebinę sektoriai yra cikliniai, įskaitant nebūtino vartojimo prekes ir finansų sritį.
Technologijų įmonės pagrindė savo vertę
Didysis technologijų penketukas pademonstravo, kad aukštas jo vertinimas turi pagrindo. „Google“ savininkė „Alphabet“ pranešė apie geresnius nei tikėtasi pajamų bei pelno rodiklius, kuriems didžiausios įtakos turėjo reklamos pajamų augimas. „Amazon“ pasiekė dar vienus rekordinius ketvirčio rezultatus, kuriuos lėmė namuose laiką leidžiantys ir šioje e. prekybos platformoje apsiperkantys vartotojai.
„Apple“ per pastarąjį ketvirtį gavo rekordines 111,4 mlrd. JAV dolerių pajamas. Tokius įmonės praėjusio ketvirčio rezultatus lėmė ne tik geri 5G „iPhone“ pardavimai – dviženklis augimas fiksuotas praktiškai kiekvienoje jos produktų kategorijoje.
Tuo metu „Twitter“ viršijo ketvirtojo ketvirčio pajamų tikslą, tačiau nepateisino lūkesčių dėl naujų vartotojų skaičiaus. „Facebook“ gerus rodiklius grindė bendrovės sugebėjimu išnaudoti e. prekybos augimą pandemijos metu ir tuo, kad vartotojai nuo paslaugų perėjo prie produktų.
Europoje laukiama ekonomikos susitraukimo
Euro zonos ekonomika per praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį susitraukė mažiau nei tikėtasi – euro zonos BVP sumažėjo 0,7 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Tuo metu metinis ekonomikos nuosmukis siekė 5,1 proc.
Labiausiai susitraukė Prancūzijos ir Italijos ekonomika, o Vokietijos BVP išaugo 0,1 proc., Ispanijos – 0,4 proc. „Swedbank“ analitikai atkreipia dėmesį, kad per pirmąjį 2021 m. ketvirtį tikimasi tolesnio BVP sumažėjimo dėl kai kuriose šalyse besitęsiančių karantino ribojimų.
Pavyzdžiui, Vokietijoje ribojimai pratęsti iki kovo 7-osios – čia uždarytos sienos su Čekija bei Austrijos Tirolio regionu nerimaujant, jog dėl naujos viruso atmainos gali augti susirgimų skaičius. Be to, vakcinavimo tempas žemyninėje Europos dalyje išlieka lėtas.
Europos biržos gyvena atsigavimo nuotaikomis
Nepaisant to, akcijų rinkos Europoje augo kartu su pasaulio rinkomis tikintis greitesnio ekonomikos atsigavimo. Tai iš dalies paskatino greitesnio vakcinavimo viltys bei perspektyvos dėl JAV ekonomikos skatinimo. Indeksas „STOXX Europe 600“ per dvi savaites paaugo 3,3 proc.
Vokietijos „DAX“ ir Prancūzijos „CAC 40“ indeksai taip pat sparčiai kopė aukštyn, nors kiek atsiliko nuo Italijos „FTSE MIB“ indekso, kuris pakilo apie 7,2 proc., kai buvusiam Europos centrinio banko vadovui Mario Draghi buvo patikėta suformuoti naują Italijos vyriausybę.
Svaro stiprėjimą lėmė sumažėjęs neapibrėžtumas
Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas ūgtelėjo apie 1,9 proc. pasirodžius nuviliantiems kai kurių įmonių pranešimams apie ketvirtojo ketvirčio rezultatus.
Svaro vertė sustiprėjo po to, kai Anglijos bankas aiškiai nurodė, kad neigiamos palūkanų normos nėra jų monetarinio skatinimo scenarijuje. JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas teigė planuojantis per dvi savaites parengti ekonomikos atnaujinimo planą.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad svaro vertė gali stiprėti ir toliau sumažėjus neapibrėžtumui dėl „Brexit“ bei šaliai sparčiai skiepijant savo gyventojus.
Lūkesčių nepateisinęs Kinijos ūkio augimas
Kinijos pramonės ir paslaugų veiklos rodikliai sausį neatitiko lūkesčių, nors abu rodikliai parodė tolesnę plėtrą.
Gamybos sulėtėjimą patvirtino privatus „Caixin/Markit“ instituto tyrimas, parodęs per pastaruosius 7 mėn. lėčiausiai augusią gamybą. Žemesnį nei prognozuota paslaugų sektoriaus augimą, tikėtina, nulėmė vyriausybės kampanija, skatinusi riboti keliones Naujųjų metų atostogų metu.
Biržų indeksai vis tiek stiebėsi aukštyn
Kinijos akcijų rinkos pastarosiomis savaitėmis stiebėsi aukštyn – „Shanghai Composite“ indeksas išaugo 4,3 proc., o „CSI 300“ indekso vertė šoktelėjo 7,2 proc.
Investuotojų nuotaikos Kinijoje pagerėjo po pranešimų, jog šalies e. prekybos lyderė „Alibaba Group“ pasiekė susitarimą su reguliavimo institucijomis dėl savo antrinės bendrovės „Ant Group“, kurios pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO) buvo sustabdytas pernai lapkritį.
Honkonge vasario pradžioje įvykęs „Kuaishou Technology“ IPO pritraukė rekordinį mažmeninių investuotojų susidomėjimą. Vaizdo įrašų programų kompanijos akcijos po debiuto Honkonge išaugo 161 proc.
Naftos kainų spurtas
Nuo vasario pradžios „Brent“ rūšies naftos kaina paaugo apie 10,7 proc. ir peržengė 60 JAV dolerių už barelį ribą. Tai didžiausias naftos kainų spurtas per pastaruosius dvejus metus. Kainos augimą paskatino Saudo Arabijos įsipareigojimas sumažinti naftos gavybą ir baigiančios išsekti per pandemiją sukauptos papildomos naftos atsargos.
Nepaisant to, viruso plitimo tendencijos ir toliau gali veikti naftos paklausą. Tarptautinė energetikos agentūra patikslino, kad per praėjusius metus suvartota mažiau naftos nei tikėtasi, o šių metų prognozė taip pat turėtų būti peržiūrėta.
Bankas „Citigroup“ tikisi, kad „Brent“ naftos kaina iki metų galo turėtų pasiekti apie 70 JAV dol. už barelį kainą, o „J.P. Morgan“ visai žaliavų rinkai šiemet prognozuoja „superciklą“.
Investuotojų dėmesį prikaustė Talino birža
Baltijos šalių rinkose vasario pradžioje vyravo teigiamos nuotaikos – indeksas „OMX Baltic Benchmark“ nuo mėnesio pradžios ūgtelėjo 1,1 proc.
Aktyviausia prekyba išsiskyrė Talino elektrotechninių sistemų laivams ir pramonei gamintoja „Harju Elekter“. Išaugęs susidomėjimas šios bendrovės akcijomis gali būti susijęs su pranešimais apie investicijas į startuolį „Skeleton Technologies Group“ ir jo veiklos perspektyvas. Įmonės akcijų kaina per dvi savaites šoktelėjo daugiau nei 30 proc.
Aktyvia prekyba išsiskyrė ir Estijos bankai „LHV Group“ bei „Coop Pank“, kurie paskelbė apie paskutinio praėjusių metų ketvirčio rezultatus. Bendros „LHV Group“ banko pajamos didėjo 78 proc. – iki 35,4 mln. eurų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o grynasis pelnas išaugo nuo 6,4 iki 18 mln. eurų.
Tuo metų „Coop Pank“ uždirbtas pelnas 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 2,4 mln. eurų. Jis buvo 20 proc. didesnis nei per trečią ketvirtį ir 53 proc. didesnis nei tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Nors „Coop Pank“ Estijos bankų rinkoje veikia tik ketverius metus, bankas teigia sėkmingai įgyvendinantis augimo strategiją ir kasmet verslo apimtis padidinantis apie 40 proc.
Kelionių organizatorius „Novaturas“ skelbdamas ketvirto ketvirčio rezultatus teigė, kad „tamsiausia jau praeityje“, ir per šiuos metus bendrovė tikisi greitai grįžti į įprastą veiklos režimą. Įmonės akcijų kaina nuo vasario pradžios paaugo 4,2 proc.