Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą ir nusistovėjusią tvarką, įvairios institucijos ir bankai nepripažįsta įgaliojimų ir kitų dokumentų, pasirašytų IT priemonėmis. Pavyzdžiui, norint kito asmens vardu pateikti duomenis „Sodrai“, VMI, atidaryti kaupiamąją banko sąskaitą, yra nepriimami el. parašu pasirašyti įgaliojimai ir kiti dokumentai. Yra reikalaujama, kad pastarieji dokumentai būtų pasirašyti paprastąją rašytine forma arba, liaudiškai tariant, rankiniu būdu uždėti parašą ant popierinio dokumento. O jeigu įgaliojimui reikalinga dar ir notarinė forma – jog būtų patvirtintas notariškai.
Įgyvendinus ir įsigaliojus priimtoms Civilinio kodekso pataisoms, toliau bus praplečiama galimybė išduoti įgaliojimus fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, naudojantis IT priemonėmis – el. parašu, el. bankininkyste ar kitomis saugiomis asmens identifikavimo priemonėmis. Įgaliojimus bus galima išduoti bet kuriuo paros metu, turint prieigą prie interneto ir naudojantis asmens identifikavimo priemonėmis.
Įgaliojimų išdavimas fiziniams asmenims
Fiziniams asmenims, norintiems išduoti įgaliojimus tretiesiems asmenims, tereikės prisijungti prie Įgaliojimų registro, pasirinkti vieną iš įgaliojimo ruošinių, įrašyti būtinus duomenis, terminą, turinį, kitas nuostatas bei pasirinkti išdavimo IT priemonėmis būdą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokia galimybė egzistuos tik įgaliojimams, o ne visiems dokumentams, ir, jeigu jiems pagal įstatymą nebus privaloma notarinė forma.
Per Įgaliojimų registrą bus galima išduoti įgaliojimus atlikti šiuos veiksmus, pavyzdžiui, pasirašyti mokesčių deklaraciją, sudaryti nuomos sutartį su juridiniu asmeniu, sudaryti investicinių draudimų sutartis, ir kita.
Kaip ir dabartiniu Registrų centro veiklos atveju, Įgaliojimų registro duomenys turėtų būti prieinami „Sodrai“, VMI, įvairioms kitoms institucijoms, bankams. Tokiu būdu bus efektyvinamas institucijų darbas, mažinamas biurokratizmas, popierizmas, laiko sąnaudos bei suteikiama galimybė, esant skubiems atvejams, o gal būnant kitame pasaulio gale, nedelsiant išduoti įgaliojimus tretiesiems asmenims.
Kita vertus, ar visada fizinis asmuo bus pats pajėgus tinkamai suformuluoti įgaliojimo turinį, jog būtų išreikšta jo tikroji valia ir nebūtų ginčijamas sandoris, ar jam neprireiks ir savo srities profesionalo – notaro ar teisininko – pagalbos?
Be to, notaras vis tiek turės tvirtinti įgaliojimus, kuriais būtų įgaliojamas trečiasis asmuo atlikti veiksmus, reikalaujančius notarinės formos, pavyzdžiui, turto įsigijimas ir įkeitimas, akcijų pirkimas – pardavimas, kai parduodama 25 procentai ar daugiau akcijų, ar akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 eurų, einamosios banko sąskaitos atidarymas, ir kita.
Pastarųjų sandorių rinkoje yra gausu, todėl Civilinio kodekso pataisomis yra išsprendžiama labai siaura problemos dalis. Iš kitos pusės, suprantama ir įstatymo leidėjo valia, kodėl notaro įsikišimas ir toliau bus būtinas. Turto įsigijimo, įkeitimo ir kitų sandorių pasekmės gali būti labai skaudžios dėl to, kad dominuoja didelės pinigų sumos. Taigi, notaro dalyvavimas gali padėti išvengti klaidų ir skaudžių pasekmių.
Galiausiai, galimybė išduoti įgaliojimus per Įgaliojimų registrą egzistuoja jau dabar. Dabartinio Civilinio kodekso 2.139 str. 1 d. ir 2 d. įtvirtinta, jog nereikia notariškai patvirtinti įgaliojimų, kuriais fiziniai asmenys įgalioja trečiąjį asmenį gauti jo korespondenciją, darbo užmokestį, pensijas, pašalpas, stipendijas ar viešąsias ir administracines paslaugas, jeigu jie išduoti IT priemonėmis ir įregistruoti Įgaliojimų registre. Taigi, kad ir kaip pozityviai skamba Civilinio kodekso pataisos, jomis šiuo metu nėra plačiai išsprendžiama pačioje straipsnio pradžioje minėta problema.
Įgaliojimų išdavimas juridiniams asmenims
Naudojantis IT priemonėmis per Įgaliojimų registrą bus galima išduoti ir juridinio asmens įgaliojimus, kuriais juridiniai asmenys galės suteikti teisę trečiajam asmeniui jo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus veiksmus, susijusius su juridinio asmens veikla, vadinamąsias prokūras. Civilinio kodekso pataisomis, juridinio asmens vadovams, norintiems išduoti prokūras, bus taikoma analogiška, kaip ir fiziniams asmenims, įgaliojimų išdavimo per Įgaliojimų registrą tvarka.
Kyla klausimas, ar Civilinio kodekso pataisomis bus suteikiama galimybė per Įgaliojimų registrą juridiniams asmenims išduoti ir įgaliojimus konkretiems veiksmams atlikti. Pagal dabartines patvirtintas Civilinio kodekso pataisas, tai nėra reglamentuota, išskyrus prokūras, tačiau, jomis, kaip minėta, įgaliojimas išduodamas visiems veiksmams atlikti.
Nepaisant to, jog juridinio asmens išduoti įgaliojimai nėra tvirtinami notaro ir paprastai pakanka paprastos rašytinės formos, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis, taip pat įgaliojimus, kurie susiję su Registrų centru, įskaitant prokūras, vadovas gali išduoti per Juridinių asmenų registro el. sistemą, deja, egzistuoja anksčiau minėta problema – įvairios institucijos ir bankai nepripažįsta el. parašu išduotų įgaliojimų ir pasirašytų kitų dokumentų. Taigi, jei vadovas yra užsienyje, jam tenka ieškoti spausdintuvo bei siųsti įgaliojimą paštu. Nustatant galimybę juridiniams asmenims išduoti įgaliojimus konkretiems veiksmams atlikti per Įgaliojimų registrą, būtų ypatingai palengvinta juridinių asmenų veikla.
Be to, toliau įgyvendinant 2016-01-01 neveiksnumo ir riboto veiksnumo tam tikroje srityje reformą, susisteminami prokūros pabaigos pagrindai. Tai yra papildoma nuostata, kad prokūra pasibaigia, jeigu asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu toje srityje, kurioje duota prokūra, ar paskelbiamas nežinia kur esančiu.
Apibendrinant, kaip minėta, aptartos Civilinio kodekso pataisos turės būti visiškai įgyvendintos ir įsigalios iki 2023-01-01, o tik praktika parodys Įgaliojimų registro efektyvumą ir funkcionalumą. Šiai dienai matome teigiamus pokyčius Lietuvos teisinėje sistemoje vienašaliams sandoriams sudaryti. Laiko klausimas, kada atsiras galimybė sudaryti ir dvišalius sandorius, eliminuojant verslo skeptiškai vertinamus notarus. Pavyzdžiui, jau net 2018 m. startuolis „ContraBlock“ kūrė sutarčių sudarymo ir saugojimo platformą, grįstą blokų grandinės technologija (angl. blockchain), kaip alternatyvą notarams ir Registrų centrui.