Didmeninės elektros kainos viršijo rekordus – Lietuvoje pasiekė 500 eurų už megavatvalandę (MWh), Švedijoje – 400 eurų, Prancūzijoje – 700 eurų. Dėl rinkos dizaino elektros kainos susijusios su dujų kainomis, o pastarosios – per metus padidėjo kone 20 kartų. Esant tokiai situacijai, verslo savininkams ir vadovams jau reikia galvoti ne vien apie konkurencingumą, bet ir apie veiklos tęstinumą.
Audroje – ir elektros tiekėjai, ir verslas
Lietuvoje daugiausia verslo įmonių jau bemaž pusantrų metų už elektrą moka biržos kainomis. O didmeninei elektros energijos kainai pasiekus aukštumas, to įtaką jaučia daugelis sričių: gamyba, pramonė, paslaugų sektorius ir kitos.
Elektros tiekėjai šiuos iššūkius pamato pirmieji. Pavyzdžiui, su verslo klientais sudaryti neterminuoti biržinės kainodaros kontraktai buvo pasirašyti tuo metu, kai įprasta elektros energijos kaina siekė apie 50 eurų už megavatvalandę. Biržinės kainos struktūroje taip pat įtraukta papildoma fiksuota dalis, kuri padengia kitas elektros tiekimo sąnaudas.
Kainoms viršijus 300 ir daugiau eurų už megavatvalandę, fiksuota dalis nebepadengia su elektros kainos dydžiu tiesiogiai susijusių elektros balansavimo išlaidų. Tenka tik apgailestauti, tačiau Rusijos karo Ukrainoje padarinių masto numatyti negalėjo net ir išmaniausi pasaulio analitikai. Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje jau diskutuojama apie pagalbą verslui valstybės lygmeniu. Apie kompensacines schemas kalbama ir Lietuvoje, deja, valstybės intervencija į verslo procesus ir rinką nėra paprastas procesas, laikui imlus teisingo mechanizmo reglamentavimas bei derinimas su Europos institucijomis. Todėl reikia ruoštis ilgai žiemai.
Rekomendacija čia paprasta – kuo greičiau vystyti atsinaujinančios energetikos šaltinius: saulės, vėjo jėgaines. Skaičiuojama, kad iki 2025 metų Lietuvoje bus instaliuota papildoma saulės (1380 MW) ir vėjo (1428 MW) elektrinių galia, kas sumažins elektros importą nuo dabartinių 65 proc. iki 17 proc. po trejų metų. Tuomet jau galėsime kalbėti apie ilgalaikį elektros kainos kritimą.
Ką daryti verslui?
Pirma, apie ką reikia pagalvoti verslo savininkams ir vadovams, tai yra keisti savo rolę energijos rinkoje ir iš vartotojo tapti gamintoju. Saulės elektrinė, įrengta ant gamyklos stogo ar pastatyta nuosavame sklype, gali padėti taupyti šiandien. Tiems, kurie savo elektrinės pasistatyti negali, verta pasidomėti nutolusiomis saulės elektrinėmis.
Net ir grubiai skaičiuojant, saulės elektrinė atsiperka po 6–10 metų, o vėliau – dar apie 20 metų generuoja žaliąją elektros energiją. Verslai šiandien turi galimybę investuoti patys, taip pat yra siūlomos įvairios išperkamosios nuomos bei lizingo alternatyvos.
Galima paskaičiuoti, kokios bus sąnaudos užfiksavus elektros energijos kainą numatytam laikotarpiui ir palyginti ją su investicija į saulės energetiką. Nepamirškite: investuojant saulės generatoriai liks jums, skirtingai nei už elektros energiją tiesiog mokant tiekėjui.
Efektyvus elektros vartojimas – dar vienas sprendimas, galintis reikšmingai pakeisti situaciją. „Energijos vartoti turime tiek, kiek jos reikia, o daugiau vartoti tada, kada ji yra pigesnė“, – toks šūkis turėtų lydėti moderniai mąstantį verslą. Sudarius lanksčią elektros tiekimo sutartį ir turint „Nordpool“ programėlę, leidžiančią stebėti elektros kainą, savo vartojimą galima planuoti vos ne rytojui.
Naudokite kiekvieną elektros energijos kilovatvalandę efektyviai: investuokite į apšvietimo sistemų modernizavimą, šildymo ir vėsinimo sistemas, įdiekite pastatų šildymo, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemas. Trūksta idėjų? Klauskite savo darbuotojų ir kolegų – garantuoju, sprendimų bus ne vienas.
Šių dienų realybė – dieną elektra pigesnė nei naktį. Girdime viešai siūlymų keisti darbo valandas, dirbti daugiau savaitgaliais ir panašiai. Skaičiuokite ir nuspręskite, būdai galimi įvairūs, bet tam reikia atlikti bent minimalią vartojimo ir kainų analizę.