Nuotoliniam darbui tapus „new normal“, o mūsų gyvenimui vienu šuoliu persikėlus į skaitmeninę ir virtualią erdvę, ne visų žmonių sąmoningumas žengia koja kojon su naujojo pasaulio diktuojamomis taisyklėmis. Ir anksčiau vykę skausmingi ginčai dėl neteisėto komercinių paslapčių atskleidimo, karantinui tęsiantis jau daugiau nei metus, įgauna naują mastą. Ką gi privalo žinoti darbdaviai ir patys darbuotojai?
Reguliuojančių teisės aktų gausa
Pareigą saugoti komercines paslaptis bei atsakomybę ir sankcijas už jų atskleidimą reguliuoja itin daug skirtingų teisės aktų – Civilinis, Darbo, Baudžiamasis kodeksai, Konkurencijos įstatymas, o nuo 2018 m. ir Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas. Įsigaliojus pastarajam įstatymui esminių pokyčių neįvyko, tik atsirado vienas gana lengvai suprantamas šaltinis, reguliuojantis drauge ir saugomą objektą, ir teisių gynimo mechanizmus, ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Visi reguliuojantys teisės aktai sudaro prielaidas reikalauti atlyginti patirtus nuostolius – kelių ar keliasdešimt tūkstančių eurų priteisimas nėra retas atvejis Lietuvos teismų sprendimuose. Tačiau vien teisės turėjimas nuostolių atlyginimo negarantuoja.
Kokių veiksmų būtina imtis iš anksto?
Kai kalbama apie konkurencijos teisę ir garsiausią rinkos užšaldymo bylą Europos Sąjungoje, vadovėlinis pavyzdys būtų „ledų šaldytuvų“ byla, o Lietuvoje toks pavyzdys galėtų būti praėjusių metų pabaigoje pasibaigusi „ledų gaminimo“ byla, nagrinėjusi nesąžiningos konkurencijos atvejį dėl galimai neteisėtai pasisavintos komercinės informacijos.
Vienam iš vadovų perkėlus sutarties su užsienio partneriu vykdymą (ir atitinkamai pajamas iš ledų gamybos) į savo įmonę, ilgus metus su investuotoju bendradarbiavęs verslas nesugebėjo įrodyti, kad toks „perkėlimas“ įvykdytas pasinaudojus saugoma komercine paslaptimi. Ši byla nepatvirtina, kad įrodyti pažeidimą yra sudėtinga ar neįmanoma, bet vis dėlto primena, kad verslui verta iš anksto įdėti daugiau pastangų, kad apsaugotų savo nematerialų turtą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad bylose dėl komercinių paslapčių atskleidimo iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais, t. y. nukentėję ūkio subjektai negali pateikti įrodymų, kaip, kada ir kokiu būdu atsakovas „pavogė“ ir neteisėtai atskleidė komercinę paslaptį konkurentams ar tretiesiems asmenims. Tokia situacija dažniausiai susiklosto dėl aiškių vidaus tvarkų, nukreiptų į komercinių paslapčių apsaugą, nebuvimo ir neapsisprendimo, kas gi įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi.
Kaip apsaugoti savo verslo komercines paslaptis?
Komercinė paslaptis – tai informacija, kurios nežino tretieji asmenys, kuri suteikia pranašumų jos turėtojui ir turėtojas ją saugo. Remiantis šiuo apibrėžimu galima pateikti kelis patarimus, kaip apsaugoti komercines paslaptis, o joms nutekėjus turėti įrodymų, kurie padės pagrįsti jūsų teisių pažeidimą.
Pirmiausia, apsibrėžkite, ką laikote komercine paslaptimi savo įmonėje, ir supažindinkite su komercinių paslapčių sąrašu darbuotojus. Tai gali būti ir konkrečių paslapčių sąrašas, ir tam tikros duomenų kategorijos (pvz., kainodara, klientų sąrašas, informacija apie santykius su klientais). Kuo aiškiau ir detaliau visa tai bus aprašyta, tuo lengviau darbuotojams bus suvokti, su kokia informacija jie turi elgtis itin atidžiai, ir tuo lengvesnė bus įrodinėjimo pareiga kilus ginčui teisme.
Antra, Darbo kodeksas leidžia sudaryti su darbuotojais konfidencialumo susitarimus ir juose numatyti tiek įstatymo įtvirtintą visišką žalos atlyginimą, tiek ir konkrečias netesybas. Jeigu iki šiol nepasinaudojote šia priemone savo įmonėje, vienintelis jūsų pasiteisinimas galėtų būti konfidencialios informacijos nebuvimas.
Trečia, sąrašai ir susitarimai neatliks reikiamos funkcijos, jei nedėsite pastangų saugoti komercines paslaptis. Mažiausia, ką galite padaryti, informaciją saugoti duomenų bazėje, apsaugotoje slaptažodžiu. Jeigu dar pridėsite dviejų faktorių apsaugą ir individualius slaptažodžius kiekvienam darbuotojui, pareiga saugoti informaciją tikriausiai bus laikoma įvykdyta tinkamai, netgi kalbant apie informaciją, kurios atskleidimas gali sukelti keliasdešimties tūkstančių eurų nuostolius.
Jei norite dėti ne tik protingas, bet ir efektyvias pastangas į komercinių paslapčių apsaugą, verta susimąstyti apie investicijas į specializuotą programinę įrangą, ribojančią informacijos perkėlimą į išorines laikmenas bei fiksuojančią informacijos „kelionių žemėlapius“.
Geriausius kompleksinius sprendimus jums pasiūlys teisinės atitikties ir kibernetinio saugumo specialistai. Tik dar kartą primename – mažiausia, ką galite padaryti patys: apsispręskite, ką ir kaip saugote, ir turėkite galimybę atsekti informacijos nutekėjimą, kol informacija nebuvo pasinaudota neteisėtai.