Juos privalu išsiųsti iki 15 arba paskutinės mėnesio dienos, tačiau „Sodra“ paskutinę nedarbingumo dieną siunčia pranešimus darbuotojams apie vėluojamus pateikti dokumentus. Taip klaidinami darbuotojai, ir finansininkai apkraunami bereikalingu darbu.
Pavyzdžiui, darbuotojas turi nedarbingumo pažymėjimą nuo balandžio 28 iki gegužės 11 dienos, įmonė šiuo atveju duomenis turi pateikti „Sodrai“ iki gegužės 15 dienos. Tačiau paskutinę nedarbingumo dieną darbuotojas gauna pranešimą, kad laukiama iš darbdavio pusės informacijos apie nedarbo pabaigą. Tik po informacijos pateikimo bus skaičiuojama darbuotojui priklausanti išmoka.
Susierzinęs darbuotojas kreipiasi į įmonės vadovą, o šis – į buhalterę. Taip nusitęsia kaltinimų grandinė, nors dokumentus pateikti anksčiau neįmanoma (pranešimas automatiškas atmetamas, o paskutinę nedarbingumo diena yra neprivaloma pateikti).
Tokia situacija apsunkina darbo procesą. Siekiant išvengti tokios situacijos buhalteriai turi „Sodros“ sistemoje kasdien tikrinti informaciją apie darbuotojų nedarbingumo pabaigą ir iškart teikti pranešimą.
„Sodra“ nurodo, kad kai darbuotojas kreipiasi į darbdavį, šis apskaičiuoja ligos išmoką iš darbdavio lėšų, kurios skiriamos tik ligos atveju, ir „Sodrai“ pateikia pranešimą. Pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo už visą laikotarpį darbdavys užpildo ir pateikia pasibaigus laikinajam nedarbingumui, kai jis tęsiasi iki 14 kalendorinių dienų. Jei nedarbingumo laikas ilgesnis, pranešimas turi būti teikiamas nelaukiant pabaigos už kiekvieną praėjusį dviejų savaičių laikotarpį.
Tad ar tikrai „Sodrai“ būtina apsunkinti darbuotojų ir įmonės vadovų bei buhalterių darbą klaidinančiais pranešimais?