Lietuvos teisėje restruktūrizavimo ir bankroto procedūros bendrai vadinamos nemokumo procesu. Laikas yra svarbi aplinkybė sprendžiant, kurią kryptį rinktis įmonės nemokumo problemoms spręsti. Ankstyvas reagavimas į finansinius sunkumus gali padėti išvengti bankroto proceso ir juos įveikti restruktūrizavimo būdu. Ir priešingai – pernelyg uždelsus įmonę išsaugoti tampa sudėtinga ir vienintelis pasirinkimas tokiais atvejais būna bankroto proceso inicijavimas.
Kuo skiriasi?
Bankrotas yra vienas iš juridinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų, kuris turėtų būti inicijuojamas juridiniam asmeniui tapus nemokiam arba esant realiai nemokumo tikimybei per artimiausius 3 mėnesius.
Tai situacija įmonėje, kuomet ji nebesugeba savarankiškai vykdyti finansinių prievolių, išmokėti darbuotojams atlyginimų, atsiskaityti su valstybinėmis įmonėmis. Bankroto tikslas – kuo operatyviau patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto ir likviduoti nemokų juridinį asmenį, kad jis nebedalyvautų rinkoje. Bankroto procese įmonės valdymą perima nemokumo administratorius, atliekamos bankroto procedūros, skirtos įmonės turtui sukaupti, realizuoti ir kreditorių reikalavimams patenkinti.
Restruktūrizavimo procesu verta pasinaudoti turint siekį ir galimybių įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus bei išsaugoti veikiančią įmonę. Pavyzdžiui, gaunant kreditorių pagalbą, taikant įmonėje ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Vykdant restruktūrizavimo procedūras juridinio asmens valdymo organai nepraranda kompetencijos ir toliau gali jai vadovauti. Po sėkmingo restruktūrizavimo įmonė lieka rinkoje funkcionuoti kaip verslo subjektas, darbdavys bei mokesčių mokėtojas. Priešingai būna įmonę likvidavus dėl bankroto – ji išregistruojama iš Juridinių asmenų registro.
Svarbu ir tai, kad kreditorių galimybės atgauti savo skolas sėkmingo restruktūrizavimo metu paprastai yra kur kas didesnės nei įmonės bankroto procese. Viso restruktūrizavimo proceso metu tokia įmonė privalo vykdyti veiklą – gauti pajamas ir mokėti einamąsias įmokas. Tai reiškia, kad kreditoriams toks įmonės mokumo problemų sprendimo būdas yra naudingesnis, nes pastarųjų reikalavimai tenkinami ne iš parduoto skolininko – įmonės – turto, kaip būna bankroto atveju, o iš restruktūrizavimo metu įmonės gaunamų pajamų.
Reikalavimus – įrodyti
Spalio 11 d. teismas „Integre Trans“ iškėlė bankroto bylą. Tiesa, jos eigos komentuoti kol kas nėra galimybių iki nebus įsiteisėjusi nutarties dalis dėl nemokumo bylos iškėlimo ir turto arešto. Per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos ji dar gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Vis dėlto, jeigu nutartis įsiteisės, bendrovės kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos (AVNT) interneto svetainėje galės teikti nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus. Kreditorių reikalavimus teismas tvirtina tik vienu atveju – jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jie pagrįsti įrodymais. Reikalavimo teisės įgijimą patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus bei kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei.
Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas reiškia, kad kitų kreditorių galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą sumažėja. Todėl teismo nutartis, kuria patvirtinamas kreditoriaus reikalavimas, sukelia teisines pasekmes visiems kreditoriams.