DI – technologijų tematikos žvaigždė
Prognozuojama, kad DI (dirbtinis intelektas) per penkerius metus padarys įtaką 40 proc. visų pasaulio darbo vietų – nuo pasikeitusios tam tikrų specializacijų prasmės iki visiško jų išnykimo. Tai įspūdingas skaičius. Šiuo metu prognozuojama, kad nors ir atrodytų iš pirmo žvilgsnio, kad DI galėtų sulyginti, suvienodinti pasaulį, išlyginti galimybes, tačiau vertinant tendencijas panašu, kad DI didins nelygybę. Žinoma, svarstoma, kaip tai spręsti – nuo sprendimų kaip integruojant dirbtinį intelektą užtikrinti ir autorines teises duomenų nuosavybę, kaip tinkamai reguliuoti.
Tradicinis Europos kelias yra drausti, reguliuoti DI. Minima, kad tai pirmasis regionas, paskelbęs dirbtinio intelekto reguliaciją, technologijų atstovai dalijasi nuogąstavimais, kad yra suvaržyti.
Europos pozicija dirbtinio intelekto atžvilgiu yra labai nekonkurencinga lyginant su Amerika, Kinija. Diskutuojama, kad iš vienos pusės, reikia užtikrinti etiškumą DI saugumą, iš kitos pusės dažnai veiksmai, reguliacinės priemonės tampa inkaru, antrankiais, o ne efektyvia technologijų valdymo priemone. Verslas Europos šalyse, savo ruožtu, prašo kruopščiau žiūrėti į tai, kas daroma, nes kova už dirbtinį intelektą yra kova už ateitį.
Ir štai vienas iš ryškiausių faktų. Jeigu 2021 metais viešai paskelbtos investicijos į dirbtinio intelekto kompanijas sudarė apie 60 mlrd. 2022 metais šis skaičius padvigubėjo ir pakilo iki 120 mlrd. per metus. Nors 2023-ųjų pilna statistika dar nepasirodžiusi, tačiau prognozuojama, kad tai bus dar įspūdingesni skaičiai. Tokios investicijos vienareikšmiškai rodo, kad už jų stovi ir rezultatai, produktai, inovacijos, o tai indikuoja, kad DI yra svarbiausia tema pasaulyje.
Tokio DI proveržio pasekmė yra šalių lenktynės, kurios iš jų valdys, pritrauks inovacijas. Įdomūs signalai iš Jungtinių Arabų Emyratų, Saudo Arabijos, nes yra manoma, kad tie regionai, šalys, kurie sugebės pritraukti dirbtinio intelekto centrus, inovacijas, kompanijas, įdirbius, know-how, žmones –be abejo, laimės. Štai Saudo Arabija paskelbė apie 3 trilijonų investiciją perėjimui iš naftos ekonomikos į naująją ekonomiką, kur, žinoma, pirmoje vietoje yra technologijos, dirbtinis intelektas. Investuojama į aplinką, infrastruktūrą, žmonių talentų pritraukimą, ypatingas sąlygas. Deklaruojama, kad tai įspūdingo mąsto investicijos, ketinama investuoti į optimizaciją. Dubajus jau pradėjo šį perėjimą.
Šiandien galima drąsiai teigti, kad šalys pradeda konkuruoti savo galimybėmis, infrastruktūra. Ne paslaptis, kad iš Lietuvos į Dubajų taip pat persikėlė nemažai kompanijų. Galima teigti, kad šalys, kuriuos ignoruoja procesus, susijusius su DI, rizikuoja būti nereikšmingos.
Infliacijos realybė – žmonės skursta, turtingieji padvigubino kapitalą
Technologijų kontekste daug dėmesio skirta ir finansams, ko galima tikėtis verslui bei piliečiams. Vietiniai slidinėjimo kurorto gyventojai juokauja, kad šiais metais Davose politikai pagaliau ir patys susidūrė su realybe ir galėjo įvertinti infliaciją. Naudojantis, atrodo, įprastomis paslaugomis, teko gerokai paploninti piniginę. Štai trijų žvaigždžių viešbučio kambario kaina viršija 3000 eurų parai. Nuvykti iš Davoso į Ciurichą su Uber kainuoja apie 1000 eurų (150 km atstumas).
Norint pasimėgauti steiku reikia pasiruošti 150 dolerių, o martini taurė papildomai kainuos 40 dolerių.
Visose šalyse seniai nematytos infliacijos bangos labai skurdina žmones. Kalbama apie tai, kad pagal statistiką, valstybės per pandemiją taikydamos pinigų spausdinimo politiką siekė išlyginti infliacijos poveikį, deja, 2024 metų pradžioje konstatuota, kad 5 milijardai pasaulio gyventojų pradėjo gyventi blogiau, o 5 turtingiausi pasaulio žmonės padvigubino savo kapitalą, kuris vertinant bendrą sumą jau artėja prie 1 trilijono JAV dolerių.
Įdomi statistika ir išvada, kad prispausdinti pinigai, deja, neatiteko plačiajai visuomenei, o nusėdo kelių turtingiausių žmonių kišenėse. Kvestionuojama, ar Europos centrinis bankas, Amerikos federalinė sistema iš tikrųjų priėmė teisingą sprendimą prieš keletą metų prispausdinti pinigų ir po to bandyti taisyti situaciją aukštomis palūkanų normomis. Vienas iš pagrindinių ekonomikos dėsnių yra tai, kad aukštos palūkanų normos yra peilis ekonomikai.
Konstatuota, kad šiuo metu pasaulis vystosi lėčiausiai per trisdešimt metų, žinoma, tai siejama su didžiausiu ekonomikos pančiu – palūkanų normomis, kai pinigai, apyvartinės lėšos pasidaro brangūs, ekonomika sulėtėja.
Kaip bebūtų, yra šiek tiek optimizmo, Tarptautinis pinigų fondas (International Monetary Fund) prognozuoja, kad jau šių metų antroje pusėje turėtų būti pradedama mažinti palūkanas tiek Amerikoje, tiek Europoje, nepaisant to, kad infliacija vėl pradėjo šiek tiek augti.