Išplėstas įpareigotųjų subjektų ratas
Siekiant sumažinti virtualiosiomis valiutomis (pavyzdžiui Bitcoin, Ethereum ir kt.) atsiskaitančių asmenų anonimiškumą, Įstatyme numatyti reikalavimai bus taikomi:
virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams, t. y. įmonėms, kurios teikia virtualiosios valiutos keitimo, pirkimo ir (ar) pardavimo paslaugas; depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams, t. y. įmonėms, teikiančioms depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių klientų vardu valdymo paslaugas;
pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantiems asmenims, kai jie atlieka vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ar operacijas virtualiąja valiuta arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 3 000 eurų ar ją atitinkančią sumą virtualiąja valiuta (virtualiosios valiutos vertė bus nustatoma operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu).
Papildomai įtvirtinta, jog virtualiųjų valiutų keityklų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriais bei ICO iniciatoriais galės būti tik Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys arba Lietuvoje įsteigti ES valstybių narių ar užsienio valstybių juridinių asmenų filialai. Minėtas pakeitimas lems skaidrią teisinę aplinką bei prisidės prie efektyvesnio vartotojų apsaugos užtikrinimo.
Be to, Įstatymo nuostatos bus taikomos ir kitiems asmenims, pavyzdžiui, tam tikriems mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjams, nekilnojamojo turto agentams, tarpininkaujantiems nekilnojamojo turto nuomos sandoriuose, bei meno kūrinių pardavėjams ar tarpininkams, įskaitant meno galerijas, aukcionų namus bei laisvuosius uostus.
Įsigaliojus minėtoms Įstatymo nuostatoms, verslininkams kils naujų pareigų, siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų atitiktį. Jie privalės įsidiegti vidines procedūras, leidžiančias nustatyti virtualiąsias valiutas naudojančio kliento ir naudos gavėjo tapatybę, įvertinti kliento riziką, atlikti nuolatinę kliento dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėseną ir kita.
Didesnis skaidrumas
Svarbu atkreipti dėmesį, jog įsigaliojus Įstatymo pakeitimui, finansų įstaigų ir kitų įpareigotų subjektų teisė naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema (JADIS), nustatant naudos gavėjo tapatybę, yra pakeičiama į pareigą, t. y. minėti subjektai kiekvienu atveju, nustatydami naudos gavėjo tapatybę, privalės naudotis JADIS sistema ir iš jos gauti duomenis apie kliento naudos gavėjus.
Dar viena naujovė yra ta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigoti subjektai negalės pradėti dalykinių santykių ar vykdyti vienkartinės piniginės operacijos ar sandorio, išskyrus sudarytus ir (ar) vykdomus dalykinių santykių metu, jei informacija apie kliento, juridinio asmens, naudos gavėjus nėra pateikta JADIS arba JADIS pateikta informacija neatitinka jų turimos informacijos. Apie turimos ir JADIS pateiktos informacijos neatitikimą finansų įstaiga ir kitas įpareigotas subjektas privalės informuoti klientą ir pasiūlyti pateikti tikslią informaciją JADIS.
Pažymėtina, jog JADIS, kaip ir kitų valstybių centriniai registrai, kuriuose kaupiama ir saugoma informacija apie naudos gavėjus, yra jungiama prie Europos Centrinės platformos. Tokiu būdu bus užtikrinama galimybė gauti tikslią ir aktualią informaciją ne tik apie Lietuvos, bet ir užsienio juridinių asmenų naudos gavėjus.
Viešai prieinami svarbių viešųjų pareigų sąrašai
Iki šiol verslininkams kildavo sunkumų identifikuoti politiškai pažeidžiamus (paveikiamus) asmenis užsienio valstybėse, kadangi 4 AML direktyvoje pateikiamas tik bendras svarbių viešųjų pareigų sąrašas, nepaaiškinantis, kokios gi viešosios pareigos atskirose valstybėse laikomos svarbiomis.
Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti politiškai pažeidžiamą (paveikiamą) asmenį ir pritaikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą bei papildomas rizikos mažinimo priemones yra itin svarbu dėl jo keliamos didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, 5 AML direktyva nustatė pareigą visoms valstybėms narėms sudaryti ir nuolat atnaujinti svarbių viešųjų pareigų sąrašus. Minėti sąrašai bus skelbiami viešai, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai galėtų lengvai pasitikrinti, ar toje valstybėje narėje asmuo užima svarbias viešąsias pareigas bei atitinkamai yra laikomas politiškai pažeidžiamu asmeniu. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai tinkamai ir laiku identifikuotų politiškai pažeidžiamus asmenis ir imtųsi priemonių galimam pinigų plovimui ar teroristų finansavimui sustabdyti.
Taigi, Įstatymo pakeitime numatyta, kad svarbių viešųjų pareigų sąrašas Lietuvoje bus sudaromas nuolat ir ne rečiau kaip kas 4 metus, atnaujinamas ir skelbiamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Administracinės naštos mažinimas
Įstatymo pakeitimas taip pat turėtų ženkliai sutrumpinti kliento tapatybės nustatymo laiką. Šiuo metu nustatant kliento tapatybę jam fiziškai dalyvaujant ar nedalyvaujant, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo visais atvejais reikalauti asmens tapatybės dokumento ar leidimo gyventi Lietuvoje, o juridinių asmenų atveju – tapatybę patvirtinančių dokumentų ar notaro patvirtintų šių dokumentų kopijų. Įsigaliojus Įstatymo pakeitimui, finansų įstaigos ir kiti įpareigoti subjektai nebeprivalės reikalauti iš klientų šių dokumentų ir turės teisę gauti minėtus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų. Tokiu atveju klientas gautą informaciją turės patvirtinti parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį parašą ar kvalifikuotą elektroninį parašą), išskyrus tam tikras išimtis.
Taip pat, Įstatymo pakeitimu supaprastinta informacijos apie naudos gavėją patvirtinimo tvarka. Įstatymo pakeitime numatyta, kad nustatant kliento tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, kliento – fizinio asmens arba kliento – juridinio asmens atstovo pateikti duomenys apie naudos gavėją galės būti patvirtinti ir parašu rašytinės formos dokumente. Iki šiol minėtą informaciją buvo galima patvirtinti tik naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, arba kvalifikuotu elektroniniu parašu naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus, arba naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą. Taigi, minėtas Įstatymo pakeitimas turėtų ženkliai palengvinti finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų darbą.
Kas bus toliau?
Nors teisėkūros naujovės kelia daug iššūkių verslininkams, tačiau tai padeda užtikrinti, kad įstaigose būtų tinkamai bei efektyviai atliekami kliento ir naudos gavėjo nustatymo, dalykinių santykių stebėsenos, tyrimų vykdymo bei pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas kompetentingoms institucijoms procesai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad griežtėjant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu pasaulinei praktikai ir išleidžiant vis daugiau rekomendacijų šiam tikslui, išmanesni bei tobulesni tampa ir nusikaltėlių taikomi metodai. Todėl verslininkai gali tikėtis ir daugiau teisės aktų pakeitimų ateityje.