Dar neseniai tai buvo aktualu kitoms šalims, kovojančioms pasaulinėje protų rinkoje dėl geriausiųjų. Naujienas apie protų nutekėjimą papildydavo pranešimai apie mokslinių projektų proveržį vienoje ar kitoje srityje. Retai siedavome šiuos reiškinius su Lietuva. Tačiau dabar viskas yra kitaip. Per dešimtmetį Lietuva tiek pasikeitė, kad yra vertinama kaip pažangi šalis, o kalbant apie migraciją vis dažniau pasigirsta teiginių, kad su ES senbuvėmis jau konkuruojame ne šiaip dėl darbuotojų, bet būtent talentingiausių iš jų. Tų kuriančiųjų aukštą pridėtinę vertę ne tik šalyje, bet ir pasaulyje.
Gal juokaujate? Ketinate kovoti dėl specialistų su Vokietija ar Švedija? Tai – senojo mąstymo diktuojamos nuostatos ir baimės. Tikiu, kad šis mentalitetas jau keičiasi, o supratimo, kas esame ir ką galime bus tik daugiau.
Praėjo laikai, kuomet į tarptautinius renginius lietuviai važiuodavo tik kaip nedrąsūs stebėtojai ar naujovių žvalgai. Dabar mūsų studentai laimi reikšmingus NASA ir kitų panašių organizacijų projektus, visi yra girdėję apie lietuvių sėkmę lazerių, biotechnologijų bei kitose mokslo srityse. Kitaip tariant, Lietuva yra viena iš tų šalių, kuriose yra ką veikti talentingiems specialistams. Todėl natūralu, kad įmonės jų dairosi po visą pasaulį – konkuruodami su kitomis ES valstybėmis.
Ir štai čia susiduriama su universaliu nauju iššūkiu: kaip padaryti tą darbo vietą ne tik tvarią, bet ir įdomią? Šiuolaikinio talento nesudomins įprasta aplinka, jį traukia tai, ką pavadinčiau net ne profesiniu tobulėjimu, bet profesiniu nuotykiu. Ką aš galiu padaryti kitaip, įdomiau? Ką visa tai duos man kaip specialistui? Štai kokius klausimus sau kelia šie žmonės. Ar yra tokių darbo vietų Lietuvoje? Taip.
Įmonės, kurios dirba su aukščiausio lygio technologijomis, atpažįstamos rinkose dėl savito požiūrio ir naujovių diegimo. Vitaminai siuvamoje aprangoje, sveikos mitybos paslaugos naudojantis mobiliųjų technologijų sprendimais – tai vos keli pavyzdžiai iš to, kas dabar kuriama Lietuvoje, neminint kitų tradiciškai inovatyvių sektorių.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Talentingi Lietuvos žmonės vis dar ryžtasi ieškoti laimės svetur. Arba anksčiau išvykusieji Lietuvą įsivaizduoja tokią, kokia ji buvo jiems išvykstant prieš daug metų. Jie nutolę ir mažai informuoti apie realiai vykstančius procesus, negali įvertinti pažangos atvykę trumpų atostogų vasarą ar per Kalėdas. Todėl talentų turime ieškoti ir tarp saviškių, kurie galbūt norėtų sugrįžti, jei būtų palankios sąlygos.
Lietuvoje yra nemažai iniciatyvų ir organizacijų, kviečiančių tautiečius sugrįžti, studijuoti, parsivežti čia šeimos narius. Sukurta konsultavimo sistemų įvairiose platformose. Prie porą metų buvo žengtas žingsnis siekiant apjunti tai į vieną visumą. Užimtumo tarnybos iniciatyva „Gal į Lietuvą“ prasidėjo sunkiu metu – prasidėjus pasaulinei pandemijai. 2020 metais buvo atlikta sociologinė užsienyje gyvenančių lietuvių apklausa.
Paaiškėjo, kad net 45 proc. svarstytų galimybę sugrįžti. Tai buvo aiškus signalas veikti, kad tas ketinimas ateityje taptų realybe. Pirmieji žingsniai nebuvo lengvi: dirbome iš nuotolio, negalėjome susitikti su žmonėmis akis į akį. Tačiau laikas buvo skirtas pasiruošimams. Labai padėjo ambasados ir kitose šalyse gyvenantys partneriai, pakvietę bendruomenes pažvelgti, kokia Lietuva yra dabar.
Vėliau susitikimų metų ne kartą teko regėti nuostabą akyse pamažu didėjant suvokimui, kad įvyko šitiek permainų, o Lietuva jau nėra tiesiog pigi industrinė Rytų Europos šalis. Kad čia iš tiesų galima kurti, dirbti, užsidirbti ir gyventi ne blogiau, nei svetimoje šalyje. Išvykusieji suprato, kad čia laukiami ne tik jie, bet ir jų šeimos, vaikai. Jau veikia integracinės programos. Dar labiau iniciatyvą sustiprino pernai prasidėję gyvi susitikimai užsienio šalyse. Kaskart maloniai nustebdavome pamatę pilnas sales ir visada turėdavome ilgesnius renginius, nei planuota. Žmonėms kyla daug klausimų.
Mūsų renginiuose jau apsilankė daugiau nei 3 tūkstančiai tautiečių. Kalbėjomės su jais Anglijoje, Airijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kitąmet laukia susitikimai Šiaurės šalyse, kurios pamažu tampa naujais mūsų emigrantų traukos centrais. Mūsų dažnai klausinėja apie galimybę gyventi ir dirbti regionuose – ne visi nori įsikurti didesniuose miestuose. Esame surinkę daug duomenų apie sąlygas regionuose, jų darbo vietų pasiūlą grįžtantiems. Tarkime, Vilnius yra akivaizdus IT sektoriaus lyderis, o štai Kaunas specializuojasi ties gamyba ir inžinierine pramone, tačiau Panevėžyje sparčiai vystosi robotikos sritis, ten siūlomos labai įdomios, ilgalaikę perspektyvą turinčios darbo vietos.
Paaiškėjo ir kitų įdomių dalykų apie išvykusiųjų nuostatas. Iš pradžių manėme, kad grįžimo perspektyvos turėtų būti labiau aktualios Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems lietuviams, kurie šią šalį galbūt mato kaip laikiną darbo vietą nelabai toli nuo Lietuvos. Dalis ten ketina likti, tačiau nemažai visgi svarsto kada nors grįžti. Tuo tarpu JAV atrodė kaip vieta, į kurią jau persikelta gyventi, o minčių apie grįžimą nėra. Mes klydome – yra ten gyvenančių tautiečių, kurie savo pačių ar savo vaikų ateitį norėtų sieti su Lietuva. Tiesa, jų žinios apie mūsų šalį yra pasenusios ir neatitinka realybės, o kiekvienas toks kontaktas padeda susidaryti kitokį vaizdą.
Susidomėjimas šiais renginiais ir klausimų pobūdis rodo, kad esame teisingame kelyje, tačiau reikės dar labai daug nuveikti, kad šalies darbo rinka pajustų realią naudą. Čia būtų naivu tikėtis greitų rezultatų. Ar žmonės sugrįš? Tai priklausys ir nuo kitų veiksnių. Kaip palaikysime ir stiprinsime užsimezgusius ryšius su bendruomenėmis, kaip funkcionuos jiems sukurtos palaikymo sistemos? Per praėjusius metus į Lietuvą grįžo keli šimtai žmonių. Daugiausia – iš Didžiosios Britanijos ir Ispanijos. Jie iš Užimtumo tarnybos per tuos susitikimus gavo informaciją apie paslaugas, o dabar jau visi turi darbus. Jų vaikai mokosi, jie patys persikvalifikuoja, jei reikia pripažinti užsienyje įgytas kompetencijas ar tiesiog adaptuotis profesine prasme.
Tai nėra daug, tačiau procesas pajudėjo, todėl reikia toliau dirbti ta linkme. Mes tai ir darysime. Ypač svarbi kryptis yra Danija, kurią lietuviai vis dažniau renkasi gyvenimui ir darbui. Danai deda nemažas pastangas mėgindama prisitraukti talentus iš visos ES. Norvegijoje kuriasi mažesnės kvalifikacijos darbuotojai iš Lietuvos, o štai į Daniją išvyksta mūsų medikai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, inžinieriai. Ši šalis ateityje gali tapti rimtu konkurentu Lietuvai. Kalbu apie atstovus profesijų, kurių mums jau dabar labai trūksta.
Programa „Gal į Lietuvą“ yra svarbi ne tik kaip informacinė priemonė tautiečiams. Maža to, grįžusiems į Lietuvą talentams yra numatyta ir finansinė parama. Pradėję dirbti aukštos pridėtinės vertės vietose pretenduoja gauti išmoką – kaip padėką už tai, kad grįžo, apsigyveno ir kartu kuria geresnę Lietuvą.