Didžiąją dalį šiemet į Lietuvos startuolių ekosistemą pritrauktų investicijų sudaro kapitalas, patikėtas dviem ryškiems Lietuvos startuoliams: antrajam Lietuvos vienaragiui, kibernetinio saugumo bendrovėms „Nord Security“ ir „Surfshark“, ir saulės parkų projektavimo programinės įrangos lyderiui „PVcase“. Abu jie antrąjį metų pusmetį paskelbė pritraukę po 100 mln. JAV dolerių ir gerokai pakėlė ne tik Lietuvos, bet ir viso Centrinės ir Rytų Europos regiono startuolių ūpą. Šis metų pradžioje dėl turbulencijų rinkose buvo gerokai priblėsęs.
Verta paminėti, kad antrasis Lietuvos vienaragis 100 mln. JAV dolerių investiciją pritraukė iš į juos pačius besikreipusio JAV privataus kapitalo investicijų giganto „Warburg Pincus“ ir vos daugiau nei per metus padvigubino savo vertę iki 3 mlrd. JAV dolerių. Savo ruožtu į „PVcase“ investavę investiciniai fondai iš JAV ir Londono šį žingsnį argumentavo Lietuvos startuolio ilgalaikiu siekiu apjungti visus saulės elektrinių projektavimo ir operacijų proceso žingsnius. Jie sieks įveikti didėjantį iššūkį saulės energetikoje – duomenų riziką.
Abu startuoliai panašūs tuo, kad auga greitai, efektyviai ir yra pelningi. Ir tai – svarbi žinutė ir ankstyvos stadijos startuoliams, ir visiems, startuolių ekosistemą suprasti bandantiems. Investuotojai 2023-iaisiais pakeitė veiklos modelį – jei anksčiau milžiniškos lėšos startuolių buvo pritraukiamos labai ankstyvame verslo kūrimo etape, kai rezultatų gal dar ir nėra, bet priešakyje stovi charizmatiški vadovai ir pasaulį, žadama, keičianti vizija, tai šiandien ieškoma tik tų startuolių, kurie yra pelningi arba gali įrodyti, kad tuoj bus pelningi.
Lietuva, šiuo atveju, užima gerą poziciją. Čia gerokai didesnė proporcija startuolių kuriama tvariai nuo pat pirmųjų dienų, turime reikšmingą dalį augančių iš savo lėšų (angl. bootstrapped) verslų, kurie ir šiandien gali nesunkiai pasiskolinti pinigų, jeigu to reikia, palyginti su tais startuoliais, kurie turi kompensuoti investuotojams neišpildytus pažadus.
Kita vertus, optimistiniai ženklai susiję ne tik su Lietuvos startuolių specifika, bet ir su naujais investuotojais. Gana įprasta praktika, kad naujas fondas, atėjęs į naują jam rinką ir pasitvirtinęs, kad čia investicijos yra saugios, ieško ir daugiau galimybių pinigams įdarbinti. Dėl „Nord Security“ ir „Surfshark“, „PVcase“ bei kitų didžiųjų startuolių pramintų kelių, sutrumpėja laikas kitoms technologijų įmonėms atsidurti šių bendrovių portfelyje. Sėkmingi pavyzdžiai padeda atskleisti visos Lietuvos startuolių ekosistemos patrauklumą ir galimybes čia. Pasauliui siunčiame žinutę apie Lietuvą kaip apie aktyvią ir potencialią startuolių ekosistemą.
Kai startuoliai neužsitikrina finansavimo (investicija tai ar pelnas), neturi galimybės augti, o tuomet pradedamas mažinti darbuotojų skaičius – apie tai rinkose taip pat girdime. Tai susiję ir su sumažėjusiomis startuolių vertėmis, kurios lemia mažesnes investicijų sumas. Deja, ši tendencija – pasaulinė ir ilgalaikė. Tokių išpūstų verčių, kokias matėme dar 2021 m., startuolių sektoriuje ilgą laiką neturėsime.
Laikas sudėtingas, tačiau kartu su ekonominiu pakilimu resursai grįš pas tuos, kurie geba kurti aktualią vertę – suprasdami tai, startuoliai dirba dar daugiau, dar stipriau inovuoja ir ieško ilgalaikių sprendimų, kaip stiprinti aukštos pridėtinės vertės sektorių Lietuvoje. Pavyzdžiui, be jau minėtų investicijų tikrai verta išskirti ir dirbtinio intelekto srityje pokytį kuriančius startuolius iš Lietuvos. 20 mln. JAV dolerių šių metų pradžioje pritraukė Lietuvoje debesijos optimizavimo platformą vystantis startuolis „CAST AI“ (20 mln. JAV dolerių), prieš porą mėnesių per 8 mln. JAV dolerių – Web3 saugumo startuolis „Cube3.Ai“, o praėjusią savaitę 6 mln. JAV dolerių – generatyvinę reklamą prekių ženklams kuriantys „Genus AI“.
Pasaulis verčiasi aukštyn kojomis ir Lietuvos startuoliai yra šių pokyčių priešakyje. Tokia teisinga kombinacija ir lemia, kad, nors globalios tendencijos sparčiai keičiasi, kalbėdama apie Lietuvos startuolių ekosistemos ateitį ilguoju laikotarpiu esu optimistė. Didžioji dauguma Lietuvos startuolių, kurie galėtų būti vienaragiais, auga iš savo pelno. Jiems nėra gyvybiškai būtina investicija, o kadangi vertės sumažėjusios, jie neskuba pritraukti investicijos tik tam, kad taptų vienaragiais. Startuoliams vienaragio tikslas nėra savaiminis, tai daugiau natūralaus augimo, kuris grįš su ekonominiu pakilimu, pasekmė. Vienaragių Lietuvoje dar tikrai turėsime – atsarginių žaidėjų suolelis vis pildosi, – tik savu laiku.