Praėję metai rizikos kapitalo fondams buvo rekordiniai, o ir vienaragių skaičius pasaulyje augo taip stipriai, kad net imta juokauti apie sąvokos devalvaciją. Lietuvoje mes taip pat džiaugiamės rekordinėmis investicijomis, antruoju vienaragiu ir pakankamai pozityviu pirmuoju metų ketvirčiu. Tačiau trumparegiška sakyti, kad situacija ir toliau išliks tik pozityvi.
2022 m. I ketv. Lietuvos startuoliai gavo 96 proc. mažiau investicijų nei 2021 m. IV ketv., rodo rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital” duomenys. Ankstyvos stadijos startuoliai pritraukė tik 5,6 mln. investicijų, kai Estija toliau šauna į priekį – į vietos startuolius I ketv. investuota beveik 1 mlrd. eurų – jau daugiau nei per visus 2021 metus. Pavydu? Taip.
Daugiau nei 1 mln. eurų mokesčių per ketvirtį sumokėjo 5 startuoliai
„Unicorns Lithuania“ duomenimis, 2022 I ketv. aktyviai veikiantys Lietuvos startuoliai šalies biudžetą papildė 60,6 mln. Eur – 43 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku prieš metus.
Jei vertintume sumokėtų mokesčių kontekste, 1 mln. Eur ribą per ketvirtį viršijo net 5 didžiausi ekosistemos nariai – tai „Tesonet“, „Vinted“, „Kilo Health“, „Bored Panda“ ir „Hostinger“. Bendras jų indėlis į šalies biudžetą per ketvirtį siekia 13 mln. eurų. Tačiau daugiau nei pusę milijono mokesčių vos per 3 mėnesius sumokėjo net 24 startuoliai. Dar daugiau tokių, kurių indėlis į biudžetą per metus augo kartais.
Ir nors labai norėčiau palyginti šiuos skaičius su rodikliais kituose sektoriuose, dar mažai kas reguliariai matuoja savo indėlį į Lietuvos – sėkmingos modernios valstybės, grįstos aukštos pridėtinės vertės ekonomika, ateitį, bei visiškai atvirai skelbia šiuos duomenis viešai.
Atlyginimai startuoliuose – didesni ir vis auga
Kitas svarbus rodiklis, rodantis ekosistemos pokyčius – sektoriuje dirbančių specialistų skaičius, kuris per metus augo net ketvirtadaliu – iki 16 tūkst. Lyginant su ankstesniu ketvirčiu, startuoliuose dirbančių specialistų padaugėjo 7 proc.
Iš tiesų, būtent darbuotojų skaičius neretai tampa indikatoriumi, stebint potencialius vienaragius. Daugiausiai specialistų Lietuvoje ir darbina du mūsų šalies vienaragiai, o be jau minėtų vardų galime pasidžiaugti ir įspūdingais tempais augančiu kalbos vertimo optimizavimo startuoliu „Interactio“ iš Klaipėdos, kuris per metus komandą išaugino beveik 3 kartus. Tiesa, pavyzdžiui, pandemijos metu stipriai išlošusiam kurjerių paslaugą teikiančiam startuoliui „Ziticity“ sekasi nebe taip gerai – darbuotojų skaičius stipriai krenta žemyn.
Beje, vidutinis startuoliuose dirbantiems specialistams mokamas atlyginimas prieš mokesčius siekia 3026 eurus ir per metus augo 15 proc. Skaičius beveik dvigubai lenkia vidutinį atlyginimą šalyje (1579 Eur) ir trečdaliu – vidutinį mokamą Vilniuje. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) 2022 m. I ketv. Sostinės regione siekė 1 930,4 Eur. Daugiau moka 321 startuolis arba 42 proc. ekosistemos.
Ko reikia, kad ekosistema augtų?
Šiuos skaičius miniu ne veltui. Iš tiesų, kalbėdami apie startuolius Lietuvoje mes neretai susiduriame su požiūriu, kad yra JIE ir KITI. Į didžiuosius mūsų startuolius žiūrima per padidinamąjį stiklą, o neretai iš viso kvestionuojama, ar didžiulės apimties įmones dar galima laikyti startuoliais ir ant kiek banginių laikosi šalies startuolių ekosistema.
Viena dažniausių ankstyvos stadijos startuolių klaidų ir yra galvojimas, kad žinai geriausiai. Pradedantys verslininkai neretai įsitikinę, kad turi visus verslui reikalingus įgūdžius, žinias ir kylančias problemas gali spręsti vieni. Tačiau mes kalbame apie rinką, kurioje viskas keičiasi žaibo greičiu ir 9 iš 10 startuolių žlunga net neįgyvendinę savo idėjų.
Tam, kad startuolių ekosistema augtų, sklandžiai tarpusavyje sąveikauti turi keli aspektai – talentai, vidinė kultūra, įstatyminė bazė, inkubatoriai ar akseleratoriai ir investuotojai. Kuo daugiau yra įvairių sandorių, kuo daugiau talentų rotuojasi, tuo ekosistemos augimas intensyvėja. Ir šiandien mes Lietuvoje jau pagaliau turime ekosistemą, kurioje atvirai dalijamasi išmoktomis pamokomis, kontaktais ir pasiteisinusiais sprendimais. Sėkmingiausių startuolių kūrėjai gręžiasi į mažesniuosius ir net viešai ragina ne tik augant, bet ir ekonominę žiemą laikytis kartu. Tai rodo visai kitą Lietuvos startuolių bendruomenės brandą, efektyviausios formos mentorystę, kai sukauptos žinios įgalina augti ir kitus tave supančius.
Kas toliau?
Aiškiai matome, kur brandos dar trūksta. Pavyzdžiui, nors šiuo metu Lietuvos teisėje turime įtvirtintą pažangų ir vieną startuoliams palankiausių pasaulyje opcionų mokestinį režimą, su Valstybine mokesčių inspekcija kol kas dar vyksta dialogas, kaip tai veiks praktikoje. Savo ruožtu Ekonomikos ir inovacijų ministerija ruošia akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektą, kuriame greičiausiai jau atsidurs šiuolaikiškas akcijų klasių reguliavimas. Analitikų vertinimais, Lietuvos startuolių sektorius dėl pasenusio ir vietomis nebeatitinkančio šiandieninio tarptautinio verslo praktikos mūsų akcinių bendrovių įstatymo kasmet gali prarasti nuo 100 iki 300 mln. eurų investicijų.
Lietuvos startuolių plėtrą ir potencialą trikdo ir talentų trūkumas. Esame pasiruošę nukreipti maksimalias pastangas, kad padėtume visai švietimo sistemai – tiek formaliam, tiek neformaliam ugdymui, nes šiandien laisvų darbo vietų skaičius tik didžiausiuose šalies startuoliuose perkopia 600. Daugiausiai darbo pozicijų siūloma programuotojams, QA specialistams, duomenų inžinieriams. Trūksta ir daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų.
Situacija pasaulyje sudėtinga, tačiau matau, kad Lietuvos startuoliai geba savo darbo principus pritaikyti net didžiausių sukrėtimų akivaizdoje – rodyti lyderystę, veikti greitai ir tiksliai ten, kur dabar reikia. Todėl ir į krizes žvelgiama ne kaip į pabaigos nuosprendį, nors pabaigų trumpuoju periodu ir gali būti, turbulencijų skaičiuose taip pat, o kaip į galimybę ateičiai – Lietuvos startuoliai ilgoje perspektyvoje tikrai nustebins. Tik duokite jiems laiko.