Nors pjūvis pagal amžiaus grupes kasmetiniame indekse pateikiamas pirmą kartą, tačiau, priešingai nei kaimyninės šalys, Lietuva laimės indekse nuo 2017 metų, kai užėmė 52 antrą vietą, stabiliai kopia aukštyn. Bendrame visų amžiaus grupių indekse Lietuva šiemet pakilo viena pozicija į 19 vietą ir išlieka lydere tarp trijų Baltijos šalių. Estija bendrajame indekse – 34-ta, o Latvija – 46-ta. Kaimyninės Latvijos jaunimas užima 31 vietą, o Estijos – 44.
Nuo 2017 m. dvigubai augo ir informacijos ir ryšių darbuotojų skaičius Lietuvoje, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Jei 2017 m. sektoriuje dirbo 28,1 tūkst. žmonių, tai pernai – jau 62,2 tūkst. Net 4 kartus didėjo ir startuoliuose dirbančių talentų dalis – nuo 4,4 iki 18 tūkst., matome žvelgdami į „Unicorns Lithuania“ asociacijos stebimą statistiką.
Žinoma, jauni žmonės šiandien dirba ne tik startuoliuose, jie kuria pridėtinę vertę ir paslaugų sektoriuje, pramonėje ir gamyboje, galiausiai mokosi, studijuoja ir keliauja po pasaulį. Tačiau „Swedbank“ ekonomistai taikliai pastebėjo, kad statistiškai šiandien jauni žmonės dažniau gyvena didžiuosiuose miestuose, kur atlyginimai didesni, darbų pasirinkimas platesnis, jie dažniau dirba privačiuose sektoriuose. Jaunesni žmonės turi ir informacinių technologijų įgūdžius, moka anglų kalbą, kurios reikalauja didelė dalis darbdavių. Tarp jų – ir startuoliai.
Tai – viena priežasčių, kodėl, remiantis tyrimu, skirtingai nei Vakarų Europos valstybėse, Lietuvoje 18–29 m. amžiaus jaunimas vidutiniškai uždirba tiek pat, kiek „į rankas“ gauna 46–59 m. amžiaus asmenys, darbo rinkoje esantys per 20 metų – apie 1200 eurų. Be to, „Unicorns Lithuania“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje veikiančių startuolių mokami vidutiniai atlyginimai augo iki 4,1 tūkst. eurų, 400 eurų per metus. Startuoliai minimą ketvirtį sumokėjo ir 91,5 mln. eurų mokesčių – fiksuojamas 8 proc. metinis augimas.
Taigi galima kelti prielaidą, kad tai – viena priežasčių, kodėl jauni žmonės yra laimingi: jie pagaliau turi, kur įdomiai ir prasmingai, kurdami aukštą pridėtinę vertę ir gaudami gerą atlyginimą, dirbti. Būtent iš Lietuvos, dirbdami technologijų versluose, jie kuria globalius produktus, konkurencingus ir vertingus visame pasaulyje. Apie technologijų srities įtaką jaunų žmonių laimei, atsižvelgiant į neseniai kilusį šurmulį dėl Pasaulio laimės ataskaitos, diskutavome ir su Izraelio žurnalistu. Savo straipsnį jis galiausiai pavadino „Sudie, Niujorke, Labas, Vilniau“. Pagaliau turime pirmąsias startuolių sėkmės istorijas ir realius pavyzdžius, kaip Vilniuje gimę ir augę startuolių bendraįkūrėjai pasiekia per 1 mlrd. įverčiu matuojamą sėkmę – šalyje jau turime 3 verslo vienaragius ir ilgą potencialių kandidatų jais tapti sąrašą.
Lietuva ir šalies startuolių ekosistema tebėra auganti ir iš to mokomės visi, tačiau progresas įvyko ir to nepastebėti negalima – jaunų žmonių jausena Lietuvoje keičiasi. Jie yra laimingi. Tai – puiki proga Lietuvai pasinaudoti susiklosčiusiu kontekstu ir sudaryti sąlygas potencialiems talentams augti, o esamiems – atrasti mūsų šalį, užsitikrinant vietą skaitmeninės transformacijos priešakyje bei vystant aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.
Inga Langaitė yra asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė.
