Kiekviena krizė sukuria naujas galimybes, todėl daugybė naujų verslų atsiranda būtent per sunkmečius. Kai talentai netenka gerai apmokamo darbo pasaulinėse informacinių technologijų (IT) korporacijose, jie turi kelis variantus, tarp kurių – ieškoti naujų profesinių galimybių arba kurti savo verslą. Dabar kaip niekada per pastaruosius 10 metų lengva ir pigu prisitraukti IT talentą, plačias galimybes siūlo ir dirbtinis intelektas, Lietuvos startuolių kūrėjai noriai dalijasi žiniomis, daugėja skirtingų patirčių, tad galima efektyviai veikti su gerokai mažiau finansų. O, jei pavyks per sunkmetį, kai ateis lengvesni ekonomiškai laikai, jūs vienareikšmiškai augsite.
Kone pusę dešimtmečio rinkoje pinigai buvo nemokami, bet tai baigėsi ir ši tendencija yra jaučiama. Nėra taip, kad kapitalo rinkos užsidarė ir staiga startuoliai nebesulaukia investicijų, tačiau jos tapo itin selektyvios ir investuotojai ėmė vertinti finansiškai stiprias kompanijas. Vis dėlto Lietuvoje mes niekada nebuvome lepinami rizikos kapitalo rinkų, tad situacija dramatiškai nesikeitė. Kai neturi lengviau prieinamų finansų, turi galvoti, kaip verslą vystyti efektyviau. Tą dauguma Lietuvos startuolių ir daro, jų rezultatai – superkonkurencingi.
Pavyzdžiui, internetinė naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platforma, pirmasis Lietuvos vienaragis „Vinted“ pernai pajamas išaugino 51 proc. – iki 371,4 mln. Eur, o grupės nuostoliai prieš apmokestinimą sumažėjo 62,3 proc. – iki 42,9 mln. Eur. Sveikatos technologijų startuolis iš Lietuvos „Kilo Health“ gavo 213 mln. Eur pajamų, konsoliduotas grynasis pelnas siekė 10 mln. Eur. Tai yra 50 proc. daugiau grynojo pelno negu 2021 m., kuomet bendrovė uždirbo 6,66 mln. Eur grynojo pelno. Sparčiausiai pasaulyje augančios internetinių svetainių talpinimo ir susijusių paslaugų įmonių grupės „Hostinger“ konsoliduotos pardavimo pajamos 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, taip pat didėjo 64 proc. – iki 69,6 mln. Eur.
Žinoma, gyvename trapioje rinkoje – technologijų rinkose griuvo įverčiai, sėkmės sulaukė tik tos kompanijos, kurios turėjo stiprius, tvarius verslo modelius. Nors finansinis atsargumas apsunkino konkurenciją ir neleido prisiimti daugiau rizikų, užtikrino saugumą ilguoju laiku.
Antras stiprios startuolių ekosistemos požymis – įsigijimai. Birželį pasaulinė saulės parkų projektavimo programinės įrangos lyderė „PVcase“ paskelbė įsigijusi populiariausią JAV saulės energijos elektrinių vietos nustatymo platformą „Anderson Optimization“. Liepą jie pridūrė pritraukę ir 100 mln. JAV dolerių investiciją, iki metų pabaigos tikisi įdarbinti dar trigubai tiek žmonių, kiek įmonėje dirba šiandien (planuoja augti nuo 126 iki 500 darbuotojų). Pernai taip pat skelbta, kad interneto duomenų rinkimo platforma „Oxylabs“ įsigijo Silicio slėnyje įkurtą panašias paslaugas teikiančią „Webshare Software Company“. „Milijoninį“ įsigijimą 2022 m. atliko ir dizaino, meno ir įdomybių platforma „Bored Panda“.
Tokia aplinka verčia daugiau dirbti, inovuoti, talentai persiskirsto į efektyvesnes įmones ir ieškoma papildomų būdų išsiskirti konkuruojant dėl darbuotojų. Tai – trečiasis argumentas, rodantis augantį Lietuvos startuolių ekosistemos potencialą ir konkurencingumą.
Pristatydama Seimui mokesčių pertvarkos projektą, finansų ministrė Gintarė Skaistė nurodė, kad 70 proc. Lietuvos dirbančiųjų – 811 tūkst. gyventojų – alga nesiekia 1 vidutinio darbo užmokesčio. Pirmąjį šių metų ketvirtį jis buvo 1959 eurai neatskaičius mokesčių. Savo ruožtu „Unicorns Lithuania“ duomenys rodo, kad 2023 m. pirmą ketvirtį Lietuvoje veikiančiuose startuoliuose dirbantys talentai vidutiniškai uždirbo 3,7 tūkst. eurų prieš mokesčius atlyginimus – 16 proc., arba 500 eurų, daugiau nei prieš metus. Pirmojo metų ketvirčio duomenimis, daugiau nei 2 tūkst. vidutinį atlyginimą Lietuvoje moka 338 startuoliai.
Maža to, tarkime, rinkodaros automatizavimo platformą vystantis startuolis „Omnisend“ pirmasis Lietuvoje pradėjo taikyti asmeninių naudų sistemą. Tam tikrą laiką startuolyje išdirbę darbuotojai kaip premiją gali patys išsirinkti geriausiai jų interesus atitinkančias temines paslaugas ar daiktus. Kitos startuolių sektoriuje siūlomos naudos: opcionai, sveikatos draudimas, daugiau laisvų dienų, neribotas mokymosi biudžetas, galimybės dirbti nuotoliniu būdu, darbostogos, programėlių prenumeratos psichinei gerovei, užkandžiai ir kt.
Dalijamasi ne tik su darbuotojais – dalijamasi ir su visuomene, susitelkiama pagalbai. Tomo Okmano ir Eimanto Sabaliausko įkurtas verslo akseleratoriaus „Tesonet“ vardas nuaidėjo, kai jie skyrė net 1 mln. eurų akcijai „Radarom“, taip prisidėdami prie Ukrainos kovos už mūsų laisvę. Savo ruožtu „Tech Zity“ birželį paskelbė apie 100 mln. eurų vertės privačią iniciatyvą, kuria siekiama sukurti didžiausią Europoje technologijų miestelį Vilniaus centre. Planuojama, kad jis bus atidarytas dar 2024 m. ir jame bus įrengtos biuro patalpos 5 tūkst. darbuotojų.
Kylančias pasaulio startuolių ekosistemas vertinančio „Startup Genome“ 2023 m. reitingo duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema šiemet pakilo į 20 pozicijų aukštesnę grupę ir dalijasi vietas nuo 41 iki 50, kai pernai buvo 61–70 vietų grupėje. Birželį „The Global Startup Ecosystem Index Report 2023“ paskelbė, kad Lietuva pateko tarp TOP 20 vietų, kur persikelti startuoliams šiemet patariama labiausiai. „Dealroom“ analitikų teigimu, Lietuvos startuolių ekosistemos vertė per pastaruosius 5 metus išaugo beveik 17 kartų – iki 9,5 mlrd. eurų, kai bendras Vidurio ir Rytų Europos šalių startuolių ekosistemos augimo vidurkis – 4,2 karto.
Todėl kalbėdama apie Lietuvos startuolių ekosistemos ateitį esu labai optimistiška – mums ši aplinka palanki. Ji nėra lengva, bet mes ir nepratę prie lengvos aplinkos. Mūsų rinka maža, iš karto kuriame globalius produktus, dirbame daug ir nestokojame ambicijų. Tokia teisinga kombinacija ir lemia, kad Lietuva tikrai gali tapti geriausia šalimi vienaragiams pasaulyje.