Jei sugretintume startuolį ir tradicinį verslą, netruktume suprasti pagrindinius skirtumus. Tradicinis verslas, visų pirma, yra orientuotas į pelną (kasdien uždirbti daugiau), o startuolis – į augimą (apimti kuo didesnę rinkos dalį). Maža to, tradicinis verslas neretai parduoda apčiuopiamus produktus, kai startuoliai – technologinius sprendimus, inovacijas, naujus verslo modelius arba žinias. Tai ir lemia, kad startuolių verslo aplinka dažnai rizikingesnė, su daugiau svyravimų aukštyn ar žemyn, tačiau ir investicinė grąža sėkmės atveju – įspūdinga.
Tiesa, Lietuva unikali tuo, kad nemaža dalis sėkmingų mūsų šalies startuolių puikiai dirba be išorės investicijų – pelningai. Vienos diskusijos metu paklausti, tai kuo gi jie skiriasi nuo tradicinio verslo, patys potencialių vienaragių augintojai aiškino pagrindinius skirtumus matantys globalume (globali ambicija ir gebėjimas ją realizuoti) ir augime (šimtais ar dešimtimis procentų per metus). Žinoma, nuo to neatsiejamas ir produktas – jis turi būti tiek aktualus rinkai, kad leistų šias dvi aplinkybes išpildyti.
Pavyzdžiui, saulės parkų projektavimo programinę įrangą kuriantys „PVcase“ skaičiavo, kad 2022 m. saulės elektrinių instaliuota 40 proc. daugiau nei 2021 m., o iki 2023-ųjų kasmet jų turėtų būti instaliuojama 4 kartus daugiau nei šiemet. Nesunku suprasti, kokias galimybes, atrodytų, tik nišoje, tai atveria.
Atsižvelgiant į tai, formuojamos ir komandos – tradicinio verslo atstovams statistiškai rečiau savo komandose pavyksta įžiebti tokį patį alkį siekti aukštų tikslų, koks yra startuoliuose. Suderinti tonusą siekti ir gana laisvą darbo kultūrą, kurios šiandien darbuotojai tikisi, yra iššūkis. Tiesą pasakius, kartais tai man primena vaikščiojimą lynu, kai vienoje pusėje – greitis, verslo efektyvumas, kitoje – darbo ir laisvalaikio balansas, kurio siekia darbuotojai.
Rinkdamiesi potencialius savo komandos narius, startuolių kūrėjai daug dėmesio skiria prigimtinėms savybėms – ieško žmonių, kurie turi ambicijų siekti daugiau. Žmogus, kuris ateina prašyti motyvacijos iš darbdavio, greičiausiai sukurs gerokai mažiau pridėtinės vertės įmonėje nei tas, kuris pats yra motyvuotas ir geba motyvuoti kitus aplink save. Pastariesiems, tikina startuolių kūrėjai, šiandien nėra problemos duoti praktiškai bet ką, kad darbe jie gerai jaustųsi – nuo nemokamų bandelių iki opcionų. O, kai žmonės darbe jaučiasi gerai, tai padeda pritraukti ir kitus geriausius talentus – kurie nori daryti, ne tik svajoti.
Žinoma, svarbus ir atlyginimas – tai Nr.1 motyvacijos faktorius darbuotojams Lietuvoje. Jei vidutinis atlyginimas 2023 II ketv. šalyje prieš mokesčius siekė 2 tūkst. eurų, tai startuolių sektoriuje – 3,8 tūkst. eurų. Be to, per metus atlyginimai startuoliuose Lietuvoje augo 15 proc. arba 500 eurų. Tačiau čia kalbame apie vidurkius.
Kitas iliustratyvus pavyzdys – daugiau nei 5 tūkst. eurų prieš mokesčius vidutinį atlyginimą savo darbuotojams aptariamu laiku mokėjo per 40 startuolių. Kokie gali būti IRT sektoriuje dirbančių geriausių talentų atlyginimai? Geriausi žmonės dažniausiai kainuoja didžiausius pinigus.
Kalbėdama apie tai, kokių talentų šiandien ieško startuoliai, išskirčiau ir vidinę kultūrą – į sinergiją su komanda šiandien investuojama dar daugiau. Iššūkių (nuo geopolitinių iki ekonominių) kupinoje aplinkoje, komanda yra kaip niekada svarbi. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad potencialiam talentui būtinos ir profesinės žinios – norėdamas dirbti startuolyje, turi būti savo srities ekspertas, bet kartu gebėti savarankiškai rasti geriausią sprendimą – startuoliai visuomet išsiskyrė labai plokščia įmonių struktūra, o kartu ir atvira kultūra.
Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje Lietuvoje šiandien dirba tik 4 proc. visų dirbančiųjų – tikrai ne visomis galimybėmis šią situaciją keisti pasinaudojame. Be to, IRT specialistų reikia ne tik IRT įmonėms, startuoliams, bet ir kitiems sektoriams – tai viena iš būtinų sąlygų šalies ekonomikos konkurencingumo didinimui. Vis dėlto globalios tendencijos bei IRT specialistų skaičiaus prognozės leidžia teigti, kad kova dėl IRT talentų pasaulyje tik aštrės. Kvalifikuotų specialistų su reikiamomis kompetencijomis trūksta jau šiandien, tad talentus būtina ir auginti šalies viduje, ir prisitraukti iš užsienio rinkų.