Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, advokatas Karolis Merkevičius, pranešime spaudai pastebi, kad didesnę nuostabą šiame kontekste kelia tai, jog minėtai bendrovei Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra pateikti kreditorių pareiškimai tiek dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
„Tai leidžia spręsti, jog bendrovė nevykdo įsipareigojimų savo kreditoriams. Be kita ko, vieši duomenys rodo, kad dabartiniai bendrovės įsiskolinimai SODRAI viršija kelis šimtus tūkstančių eurų, o VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui iki šiol nepateikti būtini finansinės atskaitomybės dokumentai“, – teigia advokatas.
Straipsnį apie didžiausius atlyginimus liepą Lietuvoje mokėjusias įmones galite rasti čia.
Anot jo, Lietuvos Respublikos nemokumo įstatymas nustato, kad juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Minėtas įstatymas taip pat nustato labai aiškią juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šios pareigos nevykdymas arba netinkamas vykdymas lemia vadovo atsakomybę, t. y. pareigą savo asmeniniu turtu atlyginti tokiais veiksmas / neveikimu sukeltą žalą. Be kita ko, delsimo inicijuoti nemokumo bylą atvejais visada vertinamas ir tyčinio bankroto aspektas. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimo ir (ar) neveikimo) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pripažindamas bankrotą tyčiniu, teismas įvardina ir kaltus asmenis, kuriais, be vadovo, gali būti ir bendrovės akcininkai, kiti vadovaujančias pareigas bendrovėje užėmę asmenys.
Apie bėdas, su kuriomis paskutiniu metu susiduria „kevin.“ startuolis, galite skaityti čia.
Anot „Glimstedt“ vyr. teisininko Karolio Merkevičiaus, kyla pagrįstų abejonių, ar tokiais atvejais, kaip aukščiau paminėtas, vadovų delsimas inicijuoti nemokumo procesą turi pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą.
„Tolimesnis veiklos vykdymas ir vienų iš didžiausių Lietuvoje atlyginimų mokėjimas bendrovėje likusiems dirbti darbuotojams, kai su kitais bendrovės kreditoriais yra neatsiskaitoma, leidžia svarstyti, jog, prasidėjus tokios bendrovės nemokumo procesui, gali būti, be kita ko, keliami klausimai, ar tokiais veiksmais nebuvo pažeisti bendrovės kreditorių interesai. Šiuo atveju gali būti keliami klausimai, ar dėl bendrovės darbuotojams ir ypač jos vadovybei išmokėtų atlyginimų, jų priedų, premijų ir kitokių išmokų mokėjimo nebuvo padaryta žala, taip pat gali būti sprendžiama dėl tokių sandorių ginčijimo ir restitucijos taikymo (išmokėtų lėšų grąžinimo)“, – tvirtina pašnekovas. Šiuo atveju dar daugiau klausimų gali kilti dėl atsakomybės pasidalinimo, kai aukščiau nurodyti veiksmai yra vykdomi su Lietuvos banko paskirto laikino atstovo priežiūra.