„Investuok Lietuvoje“ ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sutarė rasti lėšų dviem darbuotojams, kurie užsiimtų šio banginio medžiokle. Apie planus statyti gamyklą Europoje „Teslos“ vadovas Elonas Muskas užsiminė dar 2016 metų pradžioje.
Jau metai, kai traukinys pamažu juda svarbiausio sprendimo link – kuri valstybė bus pasirinkta plėtrai Senajame žemyne.
Pernai lapkritį E. Muskas nurodė, kad 2017 metais „Tesla“ imsis spręsti, kur konkrečiai Europoje galėtų būti statoma antroji „gigagamykla“. 2017-ieji prasidėjo. Kol mes garsiai diskutuojame, kad turime veikti, pažvelkime, ką jau spėjo padaryti kitos šalys.
Viešos „Teslos“ vilionės
Po E. Musko žinutės praėjusių metų pradžioje balandį Prancūzijos energetikos ministrė nurodė, kad turi konkretų vietos pasiūlymą „Teslos“ plėtrai Elzase – planuojamoje uždaryti atominėje elektrinėje Fesenheime.
Savo ruožtu elzasiečiai vaizdo įrašu kvietė E. Muską investuoti jų gimtajame krašte.
Šį mėnesį Prancūzijos ūkio ministras skelbia vyksiantis į JAV, kur sieks įtikinti E. Muską, kad Prancūzija – geriausia vieta jo vadovaujamos bendrovės ekspansijai Europoje.
Vienas kertinių, tačiau sykiu ir kritikuotinų argumentų, kuriuo Prancūzija ketina sužavėti, – iki 10 tūkst. eurų siekiančios mokestinės lengvatos, suteikiamos įsigyjant elektra varomus automobilius.
Netrukus „Teslą“ kalbinti pradėjo ir Ispanija, siūlydama Valensijos priemiestį Paterną. Ši teritorija yra greta didžiausio Viduržemio jūros uosto, o ispanai moka gaminti automobilius – šalis yra antra didžiausia automobilių gamintoja Europoje bei aštunta visame pasaulyje.
Be to, greta Valensijos jau keturis dešimtmečius yra įsikūrusi bendrovės „Ford“ gamykla.
Pietiečiai pabrėžia pusę energijos poreikių patenkinantys iš atsinaujinančių energetikos išteklių – taigi yra aplinkai draugiška valstybė. Visuomeninis judėjimas, siekiantis atkreipti E. Musko dėmesį į Ispaniją, paskelbė viešą laišką bei vaizdo įrašą.
„Tesla“ jau yra investavusi Vokietijoje ir Nyderlanduose. Vokietijoje 2016 m. pabaigoje įsigijo inžinerijos įmonę, kuri dirbs automatizuojant „Teslos“ gamybos procesus, o Tilburge, Nyderlanduose, veikia automobilių surinkimo gamykla.
Šios dvi valstybės, žinoma, yra suinteresuotos pritraukti ir naujas elektromobilių gamintojo investicijas.
Nyderlandų parlamentas šiuo metu svarsto nuo 2025 m. įvesti draudimą prekiauti dyzeliniais ir benzinu varomais automobiliais, Vokietija suteikia iki 4000 eurų valstybės finansavimą elektromobiliui įsigyti.
Neatsilieka ir Suomija – didžiausia ličio atsargų turėtoja, šiam projektui siūlanti Vasos miestą – gausiausius ličio išteklius turintį regioną Europoje. Vasos miesto meras kvietimą paskelbė specialiai šiai idėjai sukurtoje interneto svetainėje.
Jeigu 2016 metų pabaigoje Lietuva dar tik pradėjo diskusijas, tai Vasos iniciatyvinė grupė tuo pačiu laikotarpiu jau paskelbė apie partnerystę su ličio ir nikelio kasybos įmonėmis „Keliber“ ir „Norilsk Nickel“. Šios žaliavos reikšmingos gaminant baterijas, kurioms ir bus statoma naujoji gamykla.
Prieš kviečiant – namų darbai
Norėdami išsiskirti, turime atlikti namų darbus ir parodyti savo pranašumus. „Teslos“ pagrindinis tikslas – užtikrinti tvaraus transporto plėtrą ir į rinką išleisti masiškai gaminamus ir daugeliui įperkamus elektromobilius.
Kokie galėtų būti konkretūs mūsų pasiūlymai?
• Pajamų mokesčio lengvata elektromobiliams. Lengvatas įsigyti elektromobiliams jau suteikia Prancūzija, Vokietija.
Šiuo metu šalyje elektromobilių vairuotojams leidžiame nemokai parkuotis bei važiuoti viešajam transportui skirtomis eismo juostomis. Palyginti su kitomis šalimis, atrodome tikrai kukliai.
• Ištekliai. Portugalija ir Suomija E. Musko vedamas investicijas vilioja turimais ličio ištekliais, naudojamais baterijų gamyboje. Suomija siūlo dar daugiau – bendradarbiavimą su užsienio partneriais.
Mes neturime ličio išteklių, bet taip pat galime susitarti dėl partnerystės su tiekėjais – ne tik dėl jau minėto ličio, bet ir dėl kitų reikalingų išteklių.
• Imigracija. Tokio masto investiciniams projektams būtinas patogus užsieniečių įdarbinimo mechanizmas – dabartinis režimas yra ypač nelankstus. Vieša paslaptis, kad Lietuvos verslas, suinteresuotas užsieniečių darbu, yra priverstas steigti įmones Lenkijoje (nors veiklą vykdo Lietuvoje) vien dėl palankesnio užsieniečių įdarbinimo.
Taip naudojamasi ES garantuojama paslaugų judėjimo laisve, kai užsienio įmonė su savo darbuotojais teikia paslaugas Lietuvoje. Žinoma, naivu tikėtis, kad „Tesla“ imtų gudrauti ir importuoti užsieniečių darbo jėgą į Lietuvą per kitas ES nares.
• Mokestinės nuolaidos. Nevada, pritraukusi pirmosios „gigagamyklos“ projektą, suteikė mokestinių lengvatų, kurios per dvidešimtmetį turėtų viršyti 1 milijardą JAV dolerių. Mokestinės nuolaidos yra įprasta pasaulinė praktika investuotojams vilioti, tad ir mūsų pasiūlymo skaičiai turėtų atrodyti konkurencingai.
• Konkreti vieta su infrastruktūra. Nevadoje šiuo metu jau pradeda veikti pirmoji „Teslos“ gamykla. Šio projekto analizė parodo esminius teritorijos dydžio, energetinių išteklių ir infrastruktūros poreikius, kuriuos turėtų atliepti rengiamas Lietuvos pasiūlymas. Turime rasti tokią vietą Lietuvoje – galbūt su netobula infrastruktūra, bet su konkrečiais pasiūlymais, kaip prisidėti prie jos vystymo.
• Elektromobiliams draugiška aplinka. Greta ekonominių pasiūlymų svarbu stiprinti elektromobiliams draugišką aplinką – plėsti įkrovos stotelių tinklą, galbūt naudoti elektromobilius viešajame sektoriuje vietoj įprastų. Prie draugiškos aplinkos galėtų prisidėti ir, pavyzdžiui, leidimas Lietuvoje testuoti savavaldžius automobilius. Kitaip tariant, į šiuolaikines technologijas reikia žvelgti plačiau ir, užuot susitelkus į vieną įmonę, fokusuotis į kelis prioritetinius sektorius.
Nors kitos valstybės dirbti šiuo klausimu pradėjo už mus anksčiau, „Tesla“ tik prieš keletą mėnesių paskelbė imanti dairytis, kas gi žengia jos ištiestu podiumu. Tad svarbu Lietuvoje kilusį susidomėjimą paversti į konkrečius sprendimus ir darbus. Laikas trumpas, o darbų sąrašas gana ilgas.