Situacija
Detektyvinė situacija Skuode susidarė po to, kai vienas iš konkurso dalyvių, įmonė „Grūstė“, pateikė pažymas apie įgyvendintas sutartis, netrukus buvo pastebėta, kad jos buvo galimai suklastotos.
Maitinimo paslaugų konkurse dalyvauti galėjo tiekėjas, kuris per pastaruosius 3 finansinius metus yra įvykdęs mokinių maitinimo paslaugų teikimo sutartį už ne mažesnę kaip 464 tūkst. EUR su PVM sumą, taip pat vidutiniškai per dieną yra tekę maitinti ne mažiau kaip 900 vaikų.
Pagal oficialiai skelbiamą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją matyti, kad konkurse dalyvavusiai įmonei „Grūstė“ iš viso yra išduotas 51 maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, 13 iš kurių yra išduoti bendrojo lavinimo švietimo įstaigoms bei ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Tačiau nė vienoje iš šių švietimo įstaigų nesimoko/neugdoma 900 (arba daugiau) vaikų.
Įvykus tyrimui, buvo apklausti UAB „Grūstės“ darbuotojai ir pažymą apie įvykdytą sutartį išdavusios įstaigos – Naujosios Akmenės Saulėtekio progimnazijos – vadovas. Kadangi „Grūstė“ nebereagavo į konkursą organizavusios savivaldybės užklausimus patikslinti, įmonė buvo pašalinta. Tyrimas nutrauktas, nes, prokuroro manymu, šis atvejis neturi nusikaltimo požymių.
Teisininkės komentaras
Perkančiosios organizacijos nepranešdamos teisėsaugai apie galimai suklastotus kvalifikacinius dokumentus, sudaro sąlygas nesąžiningiems rinkos dalyviams jaustis nebaudžiamais. Koks sprendimas padėtų išsikapstyti iš šios situacijos, kaip perkančiosios organizacijos nepranešdamos teisėsaugai apie galimai suklastotus kvalifikacinius dokumentus, sudaro sąlygas nesąžiningiems rinkos dalyviams jaustis nebaudžiamais?
Kokia yra V. Europos šalių praktika šiuo klausimu?
Šiuo metu yra pakankamai priemonių, kad būtų užkardytas kelias daromiems nusikaltimams. Tiesiog egzistuoja nebaudžiamumas. Todėl pirmiausia mums patiems reikia keistis, nes teisės aktų keitimas niekuo nepadės – jų keičiama nuolat ir labai daug. Perkančiosios organizacijos galėtų pakeisti savo požiūrį ir visais atvejais įtarus nusikalstamas veikas informuoti teisėsaugos institucijas.
Teisėsaugos institucijoms pradėjus ikiteisminius tyrimus dėl dokumentų klastojimo, manau, noras praeitų. Šiuo metu jos to nedaro (arba daro labai retai). Todėl ir susiduriama su tokia situacija. Perkančiosios organizacijos privalo informuoti įtarus nusikaltimą.
Nepamirškime perkančiųjų organizacijų statuso ir ką jos atstovauja. Negi joms reikia nustatyti pareigą teikti tokią informaciją? O, įtarus nusikaltimą, mano nuomone, kiekvieno vadovo, tarnautojo ir apskritai piliečio moralinė pareiga pranešti teisėsaugos institucijoms apie bet kokią nusikalstamą veiką. Taip pat pirkimo dokumentuose reikėtų nustatyti griežtą reikalavimą, kad visais atvejais įtarus dokumentų klastojimo atvejus bus informuotos teisėsaugos institucijos, o pasiūlymas bus atmestas.
Kalbant apie baudžiamąją atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už nepranešimą apie daromus/padarytus nusikaltimus, šiuo metu ji yra taikoma tik nepranešus apie žinomą ar jau padarytą labai sunkų nusikaltimą, t.y. baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Jei dėl to kilo didelė žala, gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Mano nuomone, viešuosiuose pirkimuose dėl to visada kyla didelė žala.
Kokia yra V. Europos praktika šiuo klausimu?
Nors konkrečiai bendros visai V. Europai informacijos apie dokumentų klastojimą viešuosiuose pirkimuose nėra, tačiau apskritai visos valstybės, įskaitant ir V. Europą „kovoja“ su sukčiavimu, korupcija ir slaptais susitarimais, į kuriuos taip pat įeina ir dokumentų klastojimas viešuosiuose pirkimuose. Dar 2010 m. buvo surengtas pasaulinis forumas, kuriame spręstas korupcijos ir slaptų susitarimų viešuosiuose pirkimuose klausimas. Forume dalyvavo V. Europos valstybės bei Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, kuri siūlo tam tikras priemones sukčiavimo ir korupcijos grėsmių viešuosiuose pirkimuose identifikavimui ir mažinimui.
Galima panagrinėti kelių valstybių baudžiamuosius kodeksus ir kas juose numatyta už dokumentų klastojimą.
Lenkijos baudžiamojo kodekso 297 str. konkrečiai numatyta, kad tas, kas siekdamas gauti viešųjų pirkimų užsakymą pats ar kito asmens naudai pateikia netikrus dokumentus arba dokumentus patvirtinančius netiesą arba nesąžiningas ataskaitas dėl aplinkybių, kurios yra svarbios siekiant gauti tokį viešųjų pirkimų užsakymą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 mėnesių iki 5 metų. Tokia pat bausmė taikoma ir tam, kas nepaisant savo įsipareigojimų nepraneša kompetentingai institucijai apie aplinkybes, kurios gali turėti įtakos pajamų mokesčiui ar apriboti viešųjų pirkimų užsakymo mastą. Tačiau jeigu asmuo dar prieš baudžiamosios bylos pradėjimą savo noru sukliudė naudotis dokumentų klastojimo būdu gautu viešųjų pirkimų užsakymu arba kompensavo nukentėjusiajam žalą, tai toks asmuo nėra baudžiamas.
Vokietijos baudžiamajame kodekse, priešingai nei Lenkijos, nėra konkrečiai numatyto dokumentų klastojimo viešuosiuose pirkimuose. Vokietijos BK 267 str. numatyta bendroji klastojimo norma, kurioje nurodyta, kad tas, kas apgaulės tikslu legalioje komercijoje pagamina netikrą dokumentą, suklastoja tikrą dokumentą arba panaudoja netikrą ar suklastotą dokumentą baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų arba bauda. Kėsinimasis taip pat yra baudžiamas. Be to, itin sunkiais atvejais asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 6 mėn. iki 10 metų. Sunkiais atvejais laikoma, jei nusikaltėlis 1) veikia komerciniais pagrindais arba kaip grupės, kurios tikslas tęsti sukčiavimą arba klastojimą, narys; 2) sukelia didelius finansinius praradimus; 3) iš esmės kelia grėsmę legaliai komercijai dėl didelio suklastotų ar netikrų dokumentų skaičiaus; 4) piktnaudžiauja valstybės tarnautojui suteiktais įgaliojimais.
Prancūzijos baudžiamasis kodeksas numato, kad už klastojimą arba klastočių panaudojimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki 3 metų ir 45 000 € bauda. Taip pat, dokumento, paskelbto valdžios organo, klastojimas ar tokio dokumento panaudojimas, siekiant sukurti tam tikras teises arba skirti įgaliojimą, baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 m. ir 75 000 € bauda. Jeigu tokį dokumentą nuolat, ar ketindamas palengvinti nusikaltimo padarymą arba įgyti nebaudžiamumą kaltininkui, klastoja ar pateikia tokį suklastotą dokumentą asmuo, turintis viešus įgaliojimus arba teikiantis viešąsias paslaugas, tai toks asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 m. ir 100 000 € bauda. Prancūzijoje baudžiamas ir suklastotų dokumentų laikymas/turėjimas – laisvės atėmimu iki 2 m. ir 30 000 € bauda, jei laikomas vienas suklastotas dokumentas, ir laisvės atėmimu iki 5 m. ir 75 000 € bauda, jei laikomas daugiau nei vienas suklastotas dokumentas. Baudžiamas ir autentiško ar viešo dokumento, išrašyto valdžios organo, klastojimas ir panaudojimas – laisvės atėmimu iki 10 m. ir 150 000 € bauda.