Lietuvoje neteisminis bankrotas (arba kitaip bankroto procesas ne teismo tvarka) taikomas nuo 1992 metų, kuomet Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo buvo priimtas Įmonių bankroto įstatymas. Analizuojant Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos prie LR Finansų ministerijos (toliau - Tarnyba) viešai skelbiamus statistinius duomenis matyti, kad nuo 2015 m. šalyje fiksuojamas žymus neteisminių bankrotų skaičiaus augimas. Nuo 1993 m. iki 2015 m. iš viso buvo pradėti 513 neteisminių bankrotų, t.y. ~23,3 neteisminių bankrotų per vienerius metus. Tuo tarpu vien per 2015 m. buvo pradėti 103 neteisminio bankroto procesai, o per 2016 m. sausio ir vasario mėnesius – 30 neteisminių bankrotų.
Galimybė siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą
Spartų neteisminių bankrotų skaičiaus augimą labiausiai įtakojo nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalioję Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai, kuriais remiantis teismine tvarka vykdomuose bankroto procesuose bankroto administratorius teismo yra skiriamas ne teismui renkantis iš konkrečių bankroto bylos dalyvių pasiūlytų bankroto administratorių kandidatūrų (kaip buvo iki 2015 m. sausio 1 d.), tačiau Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos (toliau – Programa) pagalba. Tais pačiais Įmonių bankroto įstatymo pakeitimais buvo įtvirtinta, kad priešingai nei teismo tvarka vykdomuose bankroto procesuose, neteisminio bankroto procese administratorius yra skiriamas ne pagal Programą, o kreditorių susirinkimo pasirinkimu.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad būtent nemokių įmonių vadovų, akcininkų ar kreditorių noras ir toliau naudotis teise siūlyti jiems priimtiną bankroto administratoriaus kandidatūrą nulėmė neteisminio bankroto spartų populiarėjimą. Tai visiškai neturėtų stebinti, nes dėl Įmonių bankroto įstatymo suteiktų plačių bankroto administratoriaus įgaliojimų bankroto procese, būtent nuo bankroto administratoriaus kompetencijos, profesionalumo ir gebėjimo dirbti kartu su įmonės kreditorių susirinkimu didžiąja dalimi priklauso įmonės bankroto trukmė ir sėkmė – galutinis kreditorių patenkintų reikalavimų rezultatas. Todėl įmonei tapus nemokiai, rinkdamiesi neteisminį bankrotą bankroto iniciatoriai racionaliai siekia išvengti rizikos, jog bankrutuojančios įmonės vairas pagal Programą bus patikėtas reikiamos kompetencijos ir patirties neturinčiam bei galbūt visai kitame Lietuvos regione dirbančiam bankroto administratoriui.
Mažesnė bankroto proceso trukmė
Svarbu paminėti, kad nemokios įmonės vadovo, akcininko ar kreditoriaus teisė siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą nėra vienintelis neteisminio bankroto pranašumas prieš teisminę bankroto procedūrą. Ypač reikšmingas aspektas, į kurį atsižvelgia daugelis – tai prognozuojama nemokios įmonės bankroto proceso trukmė. Tarnybos viešai skelbiami statistiniai duomenys patvirtina, kad vidutinė teisminio bankroto trukmė yra ~25,2 mėn. Tuo tarpu neteisminio bankroto vidutinė trukmė yra daugiau negu dvigubai mažesnė, t.y. ~12,5 mėn. Taigi praktika rodo, jog pasirinkę bankroto procesą ne teismo tvarka, nemokios įmonės kreditoriai atsiskaitymo sulauks dvigubai greičiau nei teisminio bankroto proceso metu.
Priklausomai nuo bankroto proceso iniciatoriaus, bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo bendradarbiavimo, kompetencijos ir operatyvumo, taip pat priklausomai nuo bankrutuojančios įmonės dydžio, turto struktūros, įmonės bankroto procedūra gali būti baigta netgi per kelis mėnesius.
Mažesnės bankroto administravimo išlaidos
Dar vienas ne ką mažiau svarbus neteisminio bankroto pranašumas – mažesnės bankroto administravimo išlaidos. Remiantis Tarnybos atlikta Bankroto administravimo išlaidų 2013-2015 m. analize matyti, kad teisminiame bankroto procese mažose įmonėse vidutinės bankroto administravimo išlaidos vienai įmonei iš viso sudarė 2.460 EUR, vidutinėse įmonėse – 11.010 EUR, didelėse įmonėse – 44.450 EUR. Tuo tarpu neteisminiame bankroto procese mažos įmonės administravimas kreditoriams vidutiniškai „kainuodavo“ 1.800 EUR, vidutinės įmonės – 6.600 EUR, o didelės įmonės – 20.500 EUR. Taigi bankroto administravimo išlaidos neteisminiuose bankrotuose 2013-2015 m. kreditoriams statistiškai „kainavo“ maždaug dvigubai mažiau negu teisminiuose bankrotuose.
Svarbu pažymėti, kad visiškai neseniai, t.y. nuo 2016 m. gegužės 1 d., įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai ir LR Vyriausybės patvirtinti Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai, į kuriuos po 2016 m. gegužės 1 d. pradėtuose bankroto procesuose turės atsižvelgti kreditorių susirinkimai, tvirtindami bankroto administravimo išlaidų sąmatas, ar teismai, spręsdami ginčus dėl administravimo išlaidų dydžio. Šie rekomendaciniai dydžiai nuo šiol gali būti viršijami tik kreditorių susirinkimui ar teismui pritarus motyvuotam bankroto administratoriaus prašymui. Neteisminiuose bankrotuose LR Vyriausybė nustatė ~40 proc. mažesnius administravimo išlaidų rekomenduotinus dydžius negu teisminiuose bankrotuose: mažose įmonėse – 5.250 EUR (15 minimalių mėnesinių algų (MMA)), vidutinėse įmonėse – 12.250 EUR (35 MMA), o didelėse įmonėse – 26.250 EUR (75 MMA). Akcentuotina, kad šie dydžiai nėra absoliutūs, kadangi konkreti rekomenduotina administravimo išlaidų suma priklauso ne tik nuo administruojamos įmonės dydžio, tačiau ir nuo įmonės veiklos rūšies, įmonės turto buvimo užsienyje, ūkinės komercinės veiklos tęsimo, bankroto administratoriaus atlyginimo ir kt.
Įstatyminės prielaidos neteisminiam bankrotui inicijuoti
Visgi pasinaudoti aukščiau išvardytais neteisminio bankroto privalumais ne visada paprasta, kadangi neteisminis bankrotas gali būti inicijuojamas tik esant išpildytoms šioms sąlygoms:
įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, arba įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų;
teismuose nėra iškelta bylų, kuriose nemokiai įmonei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai;
iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus;
neteisminiam bankrotui kreditorių susirinkime pritaria kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų.
Pastebėtina, kad praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai kreditorių susirinkimai priima sprendimus iškelti skolininkui bankroto bylą ne teismo tvarka nesant aukščiau minėtų sąlygų. Tokiu atveju vienam ar keliems kreditoriams apskundus tokius kreditorių susirinkimo sprendimus, teismai paprastai juos panaikina kaip neteisėtus.
Manytina, kad nepaisant griežtų Įmonių bankroto įstatymo keliamų reikalavimų neteisminio bankroto inicijavimui, bankroto procesai ne teismo tvarka ateityje tik populiarės, kadangi verslo subjektai pamažu atranda šio bankroto būdo teikiamus pranašumus prieš teisminį bankroto procesą. Visgi neteisminio bankroto privalumus maksimaliai išnaudoti galima tik atsakingai pasirenkant bankroto administratorių ir įmonės kreditoriams (jų atstovams) turint pakankamai bankroto teisės žinių bei teisinės brandos, leidžiančių tinkamai bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, kitais kreditoriais ir be teismo pagalbos įgyvendinti kreditorių susirinkimui priskirtas teismo funkcijas.