Energija pernai sudarė 62 proc. ES importo iš Rusijos, t. y. 99 mlrd. eurų. Mūsų energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra viena didžiausių Europos Sąjungoje: 2021 m. Lietuva iš Rusijos įsigijo naftos, dujų ir elektros už daugiau nei 3 mlrd. eurų. Lietuva iki šiol didesnę dalį elektros importuoja ir milijardus už iškastinį kurą skiriame Rusijai, o už šiuos pinigus finansuojamos jos karinės kampanijos, nukreiptos prieš mus visus.
Net ir žaliasis kursas, kurio ambicingus tikslus ES paskelbė daugiau nei prieš metus, nebuvo glaudžiai susietas su energijos importo atsisakymu. Ką stebime dabar, kai, rodos, turime aiškiausius argumentus ir jų daugiau nei reikia: visa ES remia sankcijas, tačiau taip pat atsargiai prabylama, kad reikia užtikrinti, kad nebūtų sunaikinta ekonomika. Didžiosios pramoninės valstybės po pirmojo šoko jau vėl grįžta prie savo senosios pozicijos „We must be rational, cool-headed and entrepreneurial“. Pagrindinis argumentas – pramonei reikia laiko persiorientuoti ir pakeisti tiekėjus, nes, priešingu atveju, priėmus radikalius sprendimus dėl Rusijos dujų, kyla grėsmė visam ekonominiam stabilumui. Taip pat jau atsiranda užuominų, kad yra būtina peržiūrėti Žaliąjį kursą ir taksonomiją. Šiandien ES yra vieninga ir solidari, tačiau mažai tikėtina, kad ES liks tokia, kai diskutuos apie konkrečius sprendimus. Tad, matyt, argumentas, kad 2020 m. Rusijai už dujas ir naftą ES sumokėjo 64 mlrd. USD – beveik toks pat buvo tų metų Rusijos gynybos biudžetas – nebus esminis lemiantis veiksnys.
Praėjusią savaitę Komisija pristatė planą, kaip Europai nueiti nuo rusiškų dujų ir naftos. Komisijos paskelbto komunikate „REPowerEU“ teigiama, kad jos strategija paremta dviem esminiais ramsčiais: ES dujų tiekimo diversifikavimu, kad trumpuoju laikotarpiu būtų pakeistas Rusijos importas, ir atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos taupymo priemonių didinimu ilguoju laikotarpiu.
Siekdama paspartinti atsinaujinančių išteklių naudojimą, Komisija ketina birželio mėn. pristatyti saulės energijos plėtros strategiją, o gegužės mėn. – pasiūlymą supaprastinti atsinaujinančios energijos projektų planavimą, sumažinant biurokratiją. Briuselis taip pat nori padidinti šilumos siurblių naudojimą, kad žemyne būtų atsisakyta dujomis kūrenamų šildymo sistemų. Tikėkimės, kad šiam planui ES lyderiai pritars.
Pagaliau buvo atsigręžta į tai, apie ką jau ne vienerius metus kalba atsinaujinančios energetikos šalininkai. Siekiant dabartinių jau ne tik žaliojo kurso, bet ir geopolitinių tikslų, ES atsinaujinančios energetikos (saulės energijos ypatingai) sektorius čia gali suvaidinti lemiamą vaidmenį, išnaudodamas savo esminį pranašumą – greitai kintančias, modernėjančias ir lengvai pritaikomas naujas technologijas. Dabar svarbiausia yra politinė valia tiek valstybės, tiek ES lygiu sudaryti paskatas plėtotis gamybai visoje vertės grandinėje.
Šiame etape yra būtina išspręsti esminius atsinaujinančios energetikos plėtros iššūkius – gerinti prieigą prie finansavimo, remti inovacijas ir užtikrinti Europos žaliavų tiekimo grandinių atsparumą. Labai yra svarbu atkurti Europos fotovoltinę pramonę, kuri gali tapti Europos energetikos pertvarkos ramsčiu. Tai reiškia, kad reikia užtikrinti investicijas į sparčią pramonės plėtrą ir pramonės strategiją, kuri remtų europinius gamintojus.
Siekiant kuo spartesnės atsinaujinančios energetikos plėtros, ES ir nacionalinės valdžios institucijos turi supaprastinti ir pagreitinti leidimų išdavimo procedūras pramoniniams, energijos gamybos ir infrastruktūros projektams, nes dabar matome, kad būtent dėl šių procesų yra vėluojama, lėtinamas pramonės projektų diegimas ir ribojami naujų technologijų panaudojimai net ir atsinaujinančios energijos projektuose.
Mūsų ir visos Europos energetinė nepriklausomybė ir ateitis yra atsinaujinančių išteklių energetika. Turime spartinti ir stiprinti saulės energijos vertės grandines ir gamybos projektus, kurie turi strateginę svarbą Europai, augindami jos energetinį suverenumą. Jeigu dar kažkam reikia papildomų argumentų, tai dar kartą pakartosiu Europos Sąjungos energetikos Komisarės Kadri Simson žodžius: „Niekas negali blokuoti prieigos prie saulės“.