„Teltonika“ jau šiandien pagamina daugiau nei 500 tūkst. interneto (angl. internet of things, IoT) prietaisų per mėnesį, o per 10 metų apimtys turėtų išaugti dar 10 kartų. „Teltonikos“ gaminamų produktų poreikis auga kiekvienais metais. Jeigu šiandien per mėnesį sunaudojame daugiau nei 3 mln. lustų, tai po kelerių metų jų poreikis sieks 30 mln. per mėnesį.
Per 10-ies metų laikotarpį Lietuvoje bus sukurta daugiau nei 8 tūkst. naujų darbo vietų (tiek tiesiogiai puslaidininkių pramonėje, tiek susijusiose pelno nišose – gaminant, projektuojant IoT gaminius) ir dar 15 tūkst. užsienyje – nuo inžinerijos iki pardavimų. Aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimu paremta strategija garantuos didžiausią darbo užmokestį Lietuvoje. O po 5-7 metų puslaidininkių pramonėje Lietuvoje atvers ir visiškai naują spektrą specializacijų, kurių šalyje iki tol nebuvo.
Lietuva – puiki erdvė puslaidininkių pramonei. Turime daug gėlo vandens, gerai išvystytą elektros tinklų komunikaciją, Anykščiuose turime tam tinkamo kvarcinio smėlio, o visoje šalyje – daug talentingų žmonių, kurie gali mokytis ir tapti šios srities specialistais. Visam sektoriui atstovaujanti Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, kurios nariai esame, siekia populiarinti įvairias inžinerines specialybes. Savo ruožtu ir mes, ruošdamiesi pokyčiams, siekiame paskatinti jaunuolius rinktis inžinierių ir programuotojų profesijas. Neseniai paskirstėme net šimtą stipendijų Lietuvos studentams. Kiekvienas iš jų 2021/2022 studijų metais gaus po 3 tūkstančius eurų be jokių atidirbimo sąlygų. Tikime, kad kai kurie iš jų po studijų bus pasiruošę tapti ir naujos Lietuvos puslaidininkių pramonės dalimi.
Nauja pramonės šaka sukurs iššūkių ir Lietuvos švietimo sistemai – ypač jos aukštojo mokslo lyderiams. Jau šiandien universitetai turi dirbti taip, kad po ketverių metų juos pabaigsiantys studentai galėtų tapti pasaulinio lygio specialistais. Tam būtinos ne tik naujausios mokslo srities žinios. Gerokai svarbiau, kad studentų dėmesio sulauktų naujos studijų kryptys, kuriose būtų gilinamasi į puslaidininkių lustų projektavimą ir gamybą. Tam reikia ne tik dėstytojų-specialistų, bet ir naujų, gerai parengtų studijų programų. Galima drąsiai teigti, kad daugelio mums reikalingų specialistų Lietuvos universitetai šiandien dar neugdo, tad kai kuriuos mokymo programų pokyčius turėsime inicijuoti drauge – ugdyti esamus dėstytojus, kviesti geriausius specialistus iš viso pasaulio.
Tuo pat metu Lietuvos laukia dar vienas iššūkis – tai visuomenės požiūrio kaita ir, svarbiausia, vaikų ir jaunimo požiūris į technologijų specialybes. Šiandien 3 iš 4 vaikų nuo 6 iki 17 metų savo ateitį sieja su „YouTube“ ir video blogerių karjera. Tai nėra blogai. Bet tai iššūkis visiems verslams, nes tvariam augimui reikalingi žmonės. Jeigu didelė dalis jaunosios kartos dirbs didžiausiame reklamos tinkle ir nesidomės inžinerinėmis, vadybos, programavimo, medicinos ar kitomis sritimis, turėsime rimtų pasiūlos darbo rinkoje problemų. Tad viena iš strateginių ateities investicijų – žmonių pritraukimo rinkodara, siekiant sudominti jaunuolius jau mokyklose, atskleisti ateities specialybes kaip tvirtą gyvenimo pagrindą.
Taigi, pokyčiai ateina – daugumos organizacijų investicijos netrukus bus nukreiptos ne tik į naujausių technologijų diegimą, bet ir „žmogiškųjų išteklių rinkodarą“, kuri padės tvariai augti bei Lietuvoje kurti puslaidininkių pramonę, kuri, savo ruožtu, prisidės prie visos šalies gerovės.