Bene lengviausiai suprasti, kiek svarbi yra filantropija, pažvelgus į turtingiausius pasaulio žmones. „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas kartu su žmona įsteigę didžiausią visame pasaulyje labdaros organizaciją „Bill & Melinda Gates Foundation“, kuri skiria milijardus dolerių kovai su infekcinėmis ligomis. „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas įkūręs filantropinį fondą, teikiantį pagalbą benamių šeimoms ir steigiantį ikimokyklinio ugdymo įstaigas neturtingose bendruomenėse. Filantropija užsiimti siekia bei idėjų, kur ir kaip paaukoti milžiniškus pinigus, ieško ir „Tesla Inc.“ įkūrėjas Elonas Muskas.
Norint suprasti filantropijos naudą, pirmiausia reikia žinoti, jog net ir turtingiausi pasaulio žmonės puikiai suprato, kad investuotus pinigus gali paversti labai vertingu dalyku. Tačiau ne tokiu, kuris teiktų tik asmeninę naudą. Pats Bilas Gatesas yra sakęs, jog norint užsiimti filantropija reikia nusiteikti, jog investuosi į tai, kas nesuteikia jokios asmeninės materialinės naudos. Ji reikalauja daug laiko ir kūrybiškumo – tokio pat dėmesio ir įgūdžių, kokių reikalauja verslo kūrimas. Bet rezultatai būna neįkainojami.
Esmė paprasta – jeigu verslininkas yra kūrybingas ir turi žinių, kur savo turimus resursus paskirti, jis iš nematerialinei naudai siekti skirtų pinigų gali išspausti kad ir dešimtimis kartų didesnę vertę.
Vienas svarbiausių aspektų, kuris leidžia suvokti filantropinių projektų naudą, yra tai, kad absoliučiai kiekvienas protingai investuotas pinigas padeda visuomenei: ji tampa kokybiškesne, pergeneruoja savo vertę ir galiausiai pati geba kažką prasmingo sukurti.
Paimkime pastariesiems metams itin aktualų pavyzdį. Bilo Gateso fondas gausiai finansavo vakcinų nuo COVID-19 kūrimą ir kaip tuomet teigė pats verslininkas, jis investicijas skyrė vien tam, nes tikėjo, jog visuomenė greičiau atsigaus bei galės grįžti į normalų gyvenimo ritmą ir kurti ateitį savo vaikams.
Bet ar filantropija yra vien tik pagalbą visuomenei? Tikrai ne. Filantropijos naudą tiesiogiai gali pajausti ir pats verslininkas, bet tikrai ne asmenine reklama ir pasirodymu prieš visuomenę.
Filantropijos nauda verslininkui – tai savirealizacija. Kodėl? Nes filantropija nėra iš anksto nulemtas ir priverstinis veiksmas. Čia viską galima daryti pagal savo paties asmenybės brandą. Būdamas filantropu gali daryti tai, ką geriausiai išmanai ir kas artimiausia tavo sielai. Tai, kuo pats tiki labiausiai.
Galiu pateikti pavyzdį ir iš savo kasdienybės. Sėkmingai užsiimdamas verslu jaučiau, kad veikloje, kurią darau, trūksta pridėtinės vertės. Norėjosi kažką prasmingo duoti visuomenei ir jos ateičiai.
Kadangi turiu humanitarinį išsilavinimą ir domiuosi inovacijomis, menu, nusprendžiau, kad investicijas galėčiau skirti inovacinio kultūros ir meno centro įkūrimui, kuriame realizuotųsi kultūra, menas, švietimas ir inovacijos. Pajaučiau norą skirti investicijas, nes paprasčiausiai suvokiau, kad šiais laikais tai yra labai svarbu. Jaunąją kartą sudominti klasikiniu menu darosi vis sudėtingiau, o tą padaryti gali būtent inovatyvūs, interaktyvūs projektai.
Tikslui įgyvendinti nusipirkau buvusį Kauno miesto prokuratūros pastatą Laisvės alėjoje Kaune bei viliuosi, kad jau keleto metų bėgyje ten persipins kultūra, menas ir inovacijos, bus puiki vieta ugdytis jauniems žmonėms.
Manau, kad čia ir yra filantropija ir jos nauda – aš skiriu savo pinigus ne tam, kad gaučiau materialinės naudos sau. Aš kuriu tai, kas kitiems sunkiau prieinama, sunkiau gauti. Investuoju savo pinigus ir laiką, kad visuomenė turėtų daugiau galimybių augti. Ir galimas mano pateikto pavyzdžio rezultatas – įsteigto centro ir ten vykstančių projektų dėka augantys talentai, vėliau su savo kūrybiškumu patys įdėsiantys milžiniškus indėlius į visuomenės gerovę.
Ką mūsų šalies verslas gali padaryti, kad filantropijos būtų daugiau, o pesimistinio požiūrio mažiau? Ne tik suvokti jos naudą, bet ir būti drąsiais imtis veiksmų – jeigu nepatogu kažką atlikti vienam, vienytis į projektus. Mūsų pačių iniciatyvos ir vienybė – tai varikliukas, kuris prie gražiausių iniciatyvų gali paskatinti jungtis ir verslininkus, kurie turi pajėgumų filantropijai, bet neatranda tam laiko ar tiesiog neturi žinių.
Gilesnis suvokimas, kas yra filantropija ir kad tai nėra tik verslininko noras save pareklamuoti ir iš to kažką materialaus gauti, ateis su laiku, kaip ir ateina visi kiti dalykai. Tik kuo daugiau bus sėkmingų pavyzdžių, kurie rodys naudą čia ir dabar, tuo drąsiau norėdamas padėti kitiems jausis kiekvienas iš mūsų.