Atšilus orams miestiečiai neretai neslepia pasipiktinimo – prasidėjęs maratonų sezonas tūkstančiais gyventojų užtvindo miestų gatves, sutrikdo eismą ir veikia kaip gyvas priekaištas tiems, kurie nepalaiko tokios geros fizinės formos. Kur dar visus norinčius sunkiai betalpinantys masinio ėjimo renginiai ir ėjikai su šiaurietiškomis lazdomis?
Besipiktinantys gali piktintis, tačiau nenuneigs džiaugsmingo fakto, kad savo fizine sveikata pasirūpinti esame linkę vis labiau. Atviriau kalbame ir psichikos sveikatos temomis. Tuo metu pokalbiai apie finansų sveikatą išlieka tabu, o 10 tūkst. žingsnių nueiti neretam yra lengviau nei nuodugniai peržvelgti savo paskutinių mėnesių išlaidas ir identifikuoti finansų sveikatai nepalankius pinigų leidimo įpročius. Tad kaip turėtų atrodyti mūsų finansinės sveikatos profilaktika bei treniruotės?
Finansams – sporto taisyklės
Kiekvienas sportininkas žino – pasiekimai ir sportinė sėkmė prasideda nuo pasiruošimo bei treniruočių plano. Panašus tuo ir finansinės sveikatos gerinimo kelias. Pradėti reikėtų nuo esamos situacijos įvertinimo – savo išlaidų bei finansinių įpročių peržiūrėjimo. Žinojimas, kam ir kiek išleidžiame, bei finansinės elgsenos spragų identifikavimas pagelbės susidarant biudžeto, taupymo bei kitų finansinių tikslų siekimo planą.
Siekiant gerinti finansinę sveikatą, peržiūrėti reikėtų ne tik kasdienius finansus, bet ir savo saugumo pagalvę trumpuoju bei ilguoju laikotarpiu. Ar turime pakankamą finansinį rezervą situacijoms, kuomet netikėtai sumažėja pajamos ar padidėja išlaidos? Ar tai, kas brangu, yra pakankamai apsaugota teisinėmis bei draudimo sutartimis? Ir ar žengiame reikalingus žingsnius, kad finansiškai saugesnė būtų mūsų senatvė?
Jei atsakymai į visus klausimus yra teigiami, pavyksta sėkmingai laikytis biudžeto, lieka lėšų ir taupymui ar investavimui, belieka palaikyti gerą finansinės sveikatos lygį ir tvarią finansinę elgseną. Na, o jei kurios nors finansinės sveikatos sritys šiek tiek šlubuoja, reikėtų didesnį dėmesį skirti būtent jų stiprinimui.
Mažiau yra daugiau
Gerinant finansinę sveikatą maži žingsniai yra svarbūs – juk ir maratonas nubėgamas nuolat po truputį treniruojantis bei palaipsniui didinant krūvį. Be to, mažas žingsnis yra daugiau nei stovėjimas vietoje, o pajudėjus teisinga finansinės sveikatos gerinimo linkme bei darant tai nuosekliai, pamažu ims formuotis stabilūs tvarios finansinės elgsenos įpročiai ir sąmoningų pastangų dėti teks vis mažiau.
Ir pajudėti teisinga linkme po truputėlį tampa vis paprasčiau: socialinis spaudimas turėti daugiau, atrodyti prabangiau, išleisti vis daugiau po truputį mažėja. Vis rečiau įspūdį aplinkiniams galima padaryti prabangiu, tačiau labai taršiu automobiliu arba vaikantis greitosios mados ir be saiko perkant naujus rūbus. Žalia yra „nauja juoda“, arba nauja mada, kuri tiks visur. Tvarus vartojimas, tausojant gamtos išteklius, vietinių verslų rėmimas, sugedusių daiktų taisymas bei perleidimas kitiems tampa ne tik gero skonio sinonimu, tačiau ir gerokai mažina išlaidas.
Sportuokime gamtoje, vartokime mažiau, atsirinkime tai, kas išties mums finansiškai svarbu, ir kantriai to siekime.
Ir nors vasarą, o ypač per atostogas, tikrai norisi atleisti stabdžius ir gerokai pasilepinti, svarbu nepamiršti, nuoseklumo bei pastovumo galios. Kaip po pertraukos be sporto sunku nubėgti ilgas distancijas, taip ir didesnės finansinės disciplinos po neapgalvoto išlaidavimo pasiekti kur kas sudėtingiau.
***
Jūratė Cvilikienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
