Pateikiamos ir netinkamos finansinės ataskaitos
Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės nuo 2016 metų yra skirstomos į labai mažas, mažas, vidutines ir dideles. Nustatyti, kokiai įmonių kategorijai priklauso konkreti įmonė, nėra sudėtinga – tereikia žinoti turto sumą balanse, pardavimų apimtį ir vidutinį metinį darbuotojų skaičių pagal sąrašą. Tačiau ne visiems pavyksta pasirinkti tinkamą balanso formą ir atskleisti pakankamai informacijos aiškinamajame rašte bei suprasti, ar turi būti rengiamos pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos.
Ar tai tik netyčinė klaida? Kai kurių įmonių buhalteriai galbūt ir suklysta. Tačiau tam tikros įmonės sąmoningai stengiasi atskleisti kuo mažiau informacijos, žinodamos, kad ši informacija, pateikus ją Juridinių asmenų registrui, tampa vieša. Ar netinkamose formose ir nepakankamai atskleistą informaciją priima Juridinių asmenų registras? Taip, ir dėl to nėra skiriamos baudos vadovams, nors jie ir yra atsakingi už finansinių ataskaitų pateikimą šiam registrui.
Todėl belieka tik patarti – pasitikrinkite, ar 2020 metų finansiniai duomenys pateikti tinkamose finansinių ataskaitų formose. Taip pat, rašydami aiškinamąjį raštą, remkitės pateikiamais reikalavimais šios ataskaitos pildymui. Visoms įmonėms pandemija turėjo įtakos – teigiamos ar neigiamos. Todėl atskleisti ją būtina aiškinamajame rašte.
Kai susidaro poreikis perkainoti turtą
Dažnoje įmonėje vienas iš pagrindinių turto balanse elementų – ilgalaikis turtas. Jis skirstomas į tris grupes – nematerialųjį, materialųjį ir finansinį. Labai dažnai reikšmingiausią ilgalaikio turto dalį sudaro materialusis. Laikui bėgant jis dėvisi ir jo vertė mažėja. Balanse tai akivaizdžiai matyti, lyginant ataskaitinių ir praėjusių metų atitinkamas ilgalaikio turto eilutes. Ypač, jeigu ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimui yra nustatytas ne realus naudingo tarnavimo laikas, o maksimalus – kokį leidžiama taikyti, apskaičiuojant pelno mokestį.
Peržiūrėkite ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus ir, esant poreikiui, juos pakoreguokite – dažniausiai verta pailginti. Toks koregavimas leis ne tik teisingai atspindėti įmonės veiklos pelningumą, pagerinti nuosavo kapitalo rodiklį, bet ir stebėti ilgalaikio turto dinamiką, kuri bus labiau atspindinti tikrovę.
Dešimtmetį ir ilgiau gyvuojančiose įmonėse susidaro poreikis perkainoti turtą, ypač nekilnojamąjį. Juk šis turtas gali tarnauti tikrai ilgai ir jo vertė neretai ne mažėja, bet išlieka tokia pat ar net didėja, augant infliacijai. Todėl dažnai priimamas sprendimas visą nekilnojamąjį turtą balanse atspindėti rinkos verte. Čia ir vėl galima „pagydyti“ nuosavą kapitalą balanse – juk perkainojus turtą, užregistruojamas perkainojimo rezervas. Po šio veiksmo įmonės kartais nusprendžia iš perkainojimo rezervo padidinti įstatinį kapitalą.
Ne visi nurašo atsargas ar pirkėjų skolas
Nuvertėjusios atsargos ar beviltiškos pirkėjų skolos turi būti nurašomos. Ar tikrai visi taip daro? Toli gražu ne. Ir dar paaiškina – nenori bloginti balanso. Esą nurašius beviltiškas pirkėjų skolas ar nuvertėjusias atsargas, padidės nuostolis ar sumažės pelnas. Tačiau 2020 metų finansinės ataskaitos ne visiems bus su gerais metiniais rodikliais, todėl galbūt šie metai kaip tik ir yra tinkami „išsivalyti“ neteisingus duomenis.
Galima atkreipti finansines ataskaitas pasirašančių asmenų – vadovo ir vyr. buhalterio – dėmesį: esate atsakingi už pasirašytų ataskaitų teisingumą.
Reikia išmokti ankstesnių metų pamokas
Pandemija apnuogino įmonių finansinio raštingumo spragas. Galbūt tą lemia žema buhalterio kvalifikacija, vadovo nesupratimas, pasirašant nekokybiškai parengtas finansines ataskaitas ar akcininkų visiškas nesidomėjimas jiems priklausančios įmonės būkle. Priežastys gali būti įvairios.
Bet išmokti 2019 metų pamokas yra labai svarbu – nuosavas kapitalas turi atitikti LR Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, o tai reiškia, kad jis turi būti ne mažesnis nei pusė įstatinio kapitalo. Jeigu taip atsitinka – įmonė yra laikoma kaip patirianti sunkumų. O tos, kurios už 2019 metus tokio reikalavimo nepaisė – nukentėjo, t. y. negavo joms priklausančios valstybės paramos dėl pandemijos.
Vadinasi, prieš pateikiant finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, dažnai būtina padengti ir patirtus nuostolius. Maža to, netgi ir mažosios bendrijos bei individualios įmonės turi stebėti, kad jų patirti nuostoliai „nenugramzdintų“ jų į sunkumų patiriančių įmonių liūną arba jų nuosavas kapitalas nebūtų neigiamas, nes ir joms galioja panašios taisyklės.
Galima rinktis periodinę atsargų apskaitą
Tenka matyti pervargusius darbuotojus, ypač buhalterius. Dažnai jie sprendžia klausimą – kokių kasdienių darbų galima atsisakyti arba kaip efektyviau tvarkyti apskaitą. Ir vienas iš tokių sprendimų – atsargas apskaityti, taikant periodinį atsargų apskaitos būdą, t. y. nekaupti detalios informacijos apie atsargas ir negaišti daug laiko tokių atsargų apskaitai. Tačiau čia slypi ne vienas pavojus:
1) Bus neįmanoma kontroliuoti darbuotojų, jeigu jie būtų nesąžiningi ir pasisavintų įmonės atsargas.
2) Mokesčių administratorius gali nepripažinti visų sunaudotų ir nurašytų atsargų, jeigu įmonės pelningumas bus nepakankamas.
Tačiau skaidriai veikiančioms įmonėms ir tinkamai taikant periodinį atsargų apskaitos būdą, problemų kilti neturėtų. Taigi, Nauji metai jau įgauna pagreitį – kokias klaidas išmokome ir ką galime daryti kitaip?