Darbuotojų komandiruotės į užsienį yra dažnos įmonės kasdienybė. Užsienyje užmezgami verslo ryšiai, sudaromi kontraktai, atliekami užsakymai. Todėl ilgą laiką įmonės nepatirdavo problemų dėl komandiruočių įforminimo, nes šios būdavo protarpinės. Daugiausia laiko įmonių darbuotojai praleisdavo Lietuvoje, o tik mažesnę dalį – užsienyje.
Apgaulinga ramybė neamžina
Jau ne vienerius metus darbuotojus į užsienį komandiruojantys darbdaviai džiaugiasi gerokai didesniais pelnais, nei tokius pat darbus atliekantys Lietuvoje. Mat nemažą pelno dalį sudaro „sutaupyti“ mokesčiai ir tai, jog aukštesnio pragyvenimo lygio šalyse darbų kainos yra gerokai didesnės.
Visgi, ar tikrai neatsiranda jokių mokesčių prievolių užsienyje? Ta apgaulinga ramybė, kad sukurtas verslo modelis yra teisingas, trunka iki pirmo mokesčių mokėjimo užsienio valstybėje, ar ten esančio verslo partnerio perspėjimo dėl mokesčių mokėjimo prievolės toje šalyje. Galima teigti, kad kol niekas nepatikrino, atrodo, kad elgiamasi teisingai. Tik ne visada tai yra tiesa.
Liūdniausia, kad vėlesnio patikrinimo metu mokesčiai užsienio valstybėje gali būti skaičiuojami už visą dirbtą laiką, kai darbuotojai buvo komandiruojami iš Lietuvos, ir tas laikotarpis priklauso nuo kiekvienos šalies teisės aktų reikalavimų. Yra buvę atvejų, kai mokesčiai užsienyje priskaičiuojami už penkerius praėjusius metus, nepaisant to, kad atitinkami mokesčiai jau buvo sumokėti Lietuvoje.
Išsiaiškinti verta iš anksto
Jeigu sulaukėte pasiūlymo atlikti užsakymus ar vykdyti tam tikrus darbus užsienyje, derėtų nepagailėti lėšų konsultacijai toje šalyje dėl mokesčių ar kitų darbdavių prievolių – komandiruotų darbuotojų registracijos ir kitų.
Visgi dažnai verslininkams koją pakiša perdėtas taupumas – įmonių vadovai galvoja, kad geriau pataupyti ir tegul Lietuvoje dirbantis buhalteris viską išsiaiškina. Nesvarbu, kad jis nelabai moka užsienio kalba studijuoti teisės aktus ir savarankiškai susivokti tos šalies verslo reglamentavime.
Dažnas net nežino, kur ieškoti pagalbos. Siūlyčiau pradėti nuo verslo partnerių – galbūt jie gali informuoti apie užsienio įmonės, komandiruojančios į jų šalį savo darbuotojus, prievoles. Jeigu tokios informacijos nepavyksta gauti nemokamai, vertėtų sumokėti už konsultaciją toje šalyje dirbantiems buhalteriams, mokesčių konsultantams ar auditoriams. Tada galima deramai ir laiku įvykdyti mokesčių ir kitas prievoles užsienyje. Ieškodami informacijos savarankiškai, galite neįvertinti tam tikrų rizikų.
Mokesčiai Lietuvoje ir užsienyje
Jeigu veikla užsienio valstybėje netrunka ilgiau nei 183 dienas ir po to ji nebesitęsia – dažniausiai jokių prievolių užsienyje, susijusių su darbo santykiais, gali ir neatsirasti. Arba, nors ir prievolės užsienyje galėjo būti atsiradusios, bet nebuvo įvykdytos, niekas jau nebeieško užsienio įmonės, jeigu ji ten nebedirba. Nors minimali rizika vis dar kurį laiką išlieka – juk ES šalys narės tarpusavyje keičiasi informacija.
Taigi, nedirbant užsienyje ilgiau nei nurodytą terminą, gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos bus sumokėtos Lietuvoje. Tačiau dirbant daugiau nei 183 dienas vienoje užsienio valstybėje arba turint kontraktų ne vienoje užsienio valstybėje, teks skaičiuoti darbuotojų užsienyje praleistą laiką, susumuojant atskiras komandiruotes per kalendorinius metus ar pastarųjų 12 mėnesių laikotarpį. Tokiu atveju atsakymo jau reikėtų ieškoti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių sąlygose.
Vadinasi, gali būti, kad darbuotojui, net ir su pertraukomis praleidusiam komandiruotėje užsienyje 183 dienas, atsiras prievolė mokėti mokesčius nuo gaunamo darbo užmokesčio ir dienpinigių pajamų toje užsienio valstybėje. Valstybinio socialinio draudimo įmokų prievolė dažniausiai „pasilieka“ Lietuvoje, jeigu siunčiant darbuotoją į užsienio komandiruotę yra įforminamas A1 pažymėjimas, apie tai pranešus „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybai. Šis pažymėjimas yra tarsi garantas, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos kitoje ES valstybėje narėje nebus priskaičiuotos.
Tačiau iškyla kita problema: jeigu gyventojų pajamų mokestis turi būti ar yra mokamas užsienio valstybėje, o valstybinio socialinio draudimo įmokos – Lietuvoje, tuomet ir dienpinigiai turi būti apmokestinami; Lietuvoje – „Sodros“ įmokomis, užsienyje – gyventojų pajamų mokesčiu. Tai ir yra didžiausia „blogybė“ – kai nebelieka neapmokestinamų dienpinigių.
Veiklos optimizavimas
Išsiaiškinus mokesčių prievoles, kai darbuotojai ilgą laiką dirba komandiruotėse užsienyje ir tai tęsiasi ilgiau nei pusę metų, tenka pripažinti, kad ne visada pats geriausias variantas yra tik siųsti darbuotojus į užsienio komandiruotes. Kai kurie verslininkai nusprendžia ir užsienio valstybėje įsteigti įmonę bei ten įdarbinti savo darbuotojus. Tuomet su darbo santykiais susiję mokesčiai mokami toje užsienio valstybėje.
Arba pasitaiko ir kitokių sprendimų – tie patys darbuotojai įdarbinami ir Lietuvoje veikiančioje įmonėje, ir užsienyje įsteigtoje. Todėl dalį darbo laiko dirba vienoje, dalį – kitoje įmonėje. Lietuvoje veikianti įmonė mokesčius moka mūsų šalyje. Svarbu rasti tinkamiausią variantą.
Jums gali padėti šie patarimai:
- Jeigu dar nesate įsigilinę į su darbo santykiais susijusių mokesčių prievoles užsienyje, kuo skubiau reikėtų viską išsiaiškinti.
- Patikimesni konsultantai – dirbantys toje užsienio valstybėje, kurioje darbus atlieka jūsų įmonės darbuotojai.
- Per vėlai suvokus, kad mokesčiai nuo darbo užmokesčio sumokėti ne toje valstybėje, dar galima Lietuvoje pateikti patikslintas mokesčių deklaracijas ir mokesčių permokas susigrąžinti. Žinoma, jeigu mokesčiai už tą patį laikotarpį bus sumokėti užsienyje. Tačiau pasibaigus kalendoriniams metams, darbdavys susigrąžinti neteisingai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio nebegalės, nes permoka bus grąžinta darbuotojui. Šiuo atveju darbdavys patirs nuostolių dėl dvigubai sumokėtų mokesčių.