Tuo metu Europoje abi turto klasės fiksavo neigiamą grąžą. Infliacija regione spalį grįžo į 2 proc. metinį augimą ir neigiamai viršijo analitikų lūkesčius, kas suteikia argumentų ECB neskubėti mažinant palūkanų normas. Didžiųjų Europos įmonių akcijos krito po trečiojo ketvirčio rezultatų – Prancūzijos prabangos prekių LVMH grupė nesulaukė norimo augimo iš Azijos rinkų, o Nyderlandų puslaidininkių lustų gamintojas krito daugiausia nuo išėjimo į biržą po to, kai nauji užsakymai trečiajame ketvirtyje buvo perpus mažesni nei prognozuota.
Kritiškai svarbūs ketvirtiniai rezultatai
Likus kelioms dienoms iki spalio pabaigos, beveik pusė JAV „S&P 500“ akcijų indekso įmonių paskelbė savo trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus. Kol kas iš paskelbusių indekso bendrovių 76 proc. fiksavo didesnį pelną nei prognozuota. Šis rodiklis – kiek mažesnis nei prieš metus, kai 79 proc. įmonių pranoko lūkesčius, tačiau didesnis nei pastarųjų dešimties metų vidurkis (75 proc.).
Vieną didžiausių teigiamų reakcijų į rezultatus turėjo JAV elektromobilių ir „švarios“ energetikos įmonė „Tesla“. Bendrovės akcijos po rezultatų paskelbimo turėjo geriausią dieną per 11 metų, pranokusi pelno prognozes ir pranešusi apie 20–30 proc. automobilių pardavimo augimą kitąmet. Įmonės pajamos per metus augo 8 proc., joms padėjo net 52 proc. augęs energijos generavimo ir kaupimo segmentas.
Kita JAV „didžiojo septyneto“ įmonė – komunikacijos sektoriaus lyderė „Meta Platforms“ – sulaukė neigiamos rinkos reakcijos, nepaisant lūkesčius pranokusio augimo pastarajį ketvirtį. Įmonės pajamos per metus augo 19 proc., tuo metu pelnas – kiek daugiau nei trečdaliu. Generalinis direktorius Markas Zuckerbergas pasidžiaugė dirbtinio intelekto (DI) pažanga visuose verslo segmentuose ir tikino toliau reikšmingai investuosiantis, tačiau nepateikė konkrečių skaičių ateinantiems metams. Būtent baimė dėl pernelyg didelių kapitalo išlaidų ir rizika pelno maržų kritimui paskatino nerimą tarp rinkos dalyvių.
Pastarojo ketvirčio rezultatus paskelbė ir kertinė besivystančių rinkų įmonė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co“ (TSMC). Didžiausia puslaidininkių lustų gamintoja pasaulyje nuramino aistras dėl lustų paklausos – pajamos augo 36 proc. per metus dėl itin stiprios paklausos išmaniųjų įrenginių ir su DI susijusių lustų gamyboje. TSMC taip pat didins kapitalo išlaidas, siekdama sumažinti geopolitinę Kinijos riziką – be šiemet atidarytos pirmosios gamyklos Japonijoje įmonė padidins suplanuotą 65 mlrd. JAV dolerių plėtrą per tris naujas gamyklas Arizonoje, JAV.
Žvilgsnis į žaliavas
Be akcijų ir obligacijų turto klasių spalis atnešė reikšmingus pokyčius pagrindinių žaliavų kainų dinamikoje. Pirmiausia žvilgsnis krypsta į naftą, kurios kainos prisideda tiek prie geopolitinių sprendimų, tiek formuoja vartotojų infliacijos lūkesčius.
Mėnesio pradžioje naftos kainos atsispyrė nuo šių metų žemumų, kylant įtampai tarp Izraelio ir Irano. Kartu su kiek mažesniais JAV rezervais „Brent“ naftos kaina viršijo 81 JAV dolerį už barelį. Vis tik, Iranui neatsakius į Izraelio atakas, sentimentas kiek nuslūgo. Prie neigiamo sentimento prisidėjo ir naujojo Kinijos fiskalinio paketo trūkumas, taip pat palengva krintančios vartojimo prognozės. Naftos kartelis OPEC+ kol kas taip pat nesureagavo ir neatidėjo ilgą laiką planuoto naftos gavybos didinimo.
Priešingai nei juodasis auksas, nafta, tikrasis auksas spalį augo daugiau nei 5 proc. ir fiksavo naujas aukštumas, priartėdamas prie 2800 JAV dolerių už unciją kainos. Taurusis metalas išnaudojo tiek JAV prezidento rinkimų, tiek geopolitinių rizikų nerimą, tiek prastesnį obligacijų pasirodymą. Nors istoriškai auksas ne visuomet atliko apsaugos nuo infliacijos funkciją, augančio deficito Vakaruose fone šis naratyvas tik stiprėja. Tuo metu Rytuose BRICS šalių blokas toliau siekia didinti nepriklausomybę nuo JAV, tad auksas išlieka paprasčiausia priemone turimiems rezervams JAV doleriais pakeisti.
