Mokyti vaikus atskirti poreikius nuo norų, padėti suprasti, kad pinigai nėra begalinis išteklius, bei diegti įprotį taupyti – ne tik rekomenduojama, bet ir būtina. Tai yra esminiai finansų valdymo įgūdžiai ir geros finansinės sveikatos sąlygos. Tačiau nuo to, kaip jas priimame patys ir kaip perduodame šias idėjas atžaloms, priklauso labai daug.
Tarp „tu negali turėti šio žaislo, nes mes negalime sau jo leisti, nėra pinigų“ ir tarp „tai nėra daiktas, kuriam mes nusprendėme leisti pinigus. Mūsų prioritetas šį mėnesį – taupymas“ arba „mes norime vengti perteklinio vartojimo“ – didelis skirtumas.
Pirmuoju atveju programuojame save ir savo atžalas pirkinių planavimą bei taupymą matyti kaip savęs ribojimo ir nepritekliaus išraišką.
Antruoju atveju dalykus vadiname savo vardais – prioritetizuojame tokius finansinės elgsenos modelius ir veiksmus, kurie užtikrina tvarią ir gerą finansinę sveikatą. Kitaip tariant, mes kontroliuojame ir priimame aktyvius sprendimus, kur nukreipti ribotą finansinį išteklių (pinigus), o ne esame kontroliuojami ribotų finansinių išteklių.
Ir nors neretai esame linkę manyti, kad su vaikais apie pinigus reikia kalbėti tuomet, kai jie jau pakankamai dideli ir daug ką supranta, šį įsitikinimą taip pat verta keisti. Kaip rodo Kembridžo universiteto studija, pinigų valdymo modeliai susiformuoja iki septynerių. Nors vaikai tuomet dar operuoja palyginti primityviomis idėjomis ir sąvokomis, baziniai modeliai, kurie atsikartoja ir sudėtingėja vėlesniame amžiuje, jau būna įsisavinti.
Tačiau tai nereiškia, kad su vyresniu nei septynerių metų vaiku kalbėti apie pinigus jau nebeverta. Vaikų smegenys yra gerokai neuroplastiškesnės nei suaugusiųjų, tad naujus mąstymo modelius formuoti dar tikrai yra pasirengusios.
Kiek sudėtingiau požiūrį ir finansinę elgseną koreguoti patiems tėvams, tačiau siekti geresnio santykio su finansais, tobulinti jų valdymo įgūdžius ir gerinti finansinę sveikatą – niekuomet nevėlu. Tiesa, žinant, koks kritiškas tam yra vaikystės laikotarpis, nereikėtų sau kelti nerealistinio lūkesčio požiūrį pakeisti per naktį: nepavykus motyvacija tik sumažės. Todėl būtina susitaikyti, kad tam reikės laiko ir sąmoningų kasdienių pastangų.