Verta prisiminti, kad nors koronavirusas smarkiai sukrėtė visą pasaulį, pirmojo karantino metu Lietuvos ekonomika buvo viena iš mažiausiai Europoje susitraukusiųjų, o antrojo karantino metu beveik visai nesitraukė. Kaip pastebėjo ekonomistai, 2021-ųjų pradžioje šalies ekonomika jau netgi siekė prieškrizinį 2019-jų lygį. Visa tai yra svarbu, nes parodo, kad Lietuvos verslai it geriausi studentai mokėsi priimti sprendimus įveikiančius krizę. Būtent tai leidžia jaustis ramiau ir dabar, nes juk visas praeityje gerai išmoktas pamokas galima sėkmingai pritaikyti.
Brangstančios žaliavos, energetika, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, pasikeitęs vartotojų požiūris ir t.t. – tai dalykai, kurie pastaruoju metu yra bene didžiausi galvos skausmai šalies įmonėms. Be to, ne itin smagiomis žiniomis dalijasi ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO), kuri sumažino tarptautinės prekybos augimo 2022-aisiais prognozę iki 2,4 - 3 proc. nuo pernai spalį skelbtos 4,7 proc. Kita vertus, tokie ekonominiai iššūkiai nėra neįveikiami bei reikia pažvelgti iš teigiamos pusės, nes visi šie nauji išbandymai pasaulinių konfliktų fone yra ne kas kita, kaip savotiška kaina dėl geresnės ateities.
Remiantis ankstesnių pasaulyje vykusių neapibrėžtų situacijų tokių kaip pandemija ar 2007–2008 m. finansų krizė pavyzdžiais tenka pastebėti, jog tam tikri verslo sektoriai greitu metu vėl susidurs su apyvartinio kapitalo trūkumu. O dažnu atveju apyvartinis kapitalas naudojamas bene svarbiausiems dalykams įmonėje: įsigyti žaliavoms, atsargoms, išmokėti atlyginimus darbuotojams, sumokėti tiekėjams bei padengti kitas nenumatytas išlaidas.
Tačiau tiek per COVID-19, tiek dabar, mažesnės įmonės jaučiasi tarsi traumuotu krepšinio ar futbolo žaidėju – nori žengti į aikštę, bet negali. Ir viskas logiška: nors reiktų papildomo apyvartinio kapitalo, kas yra visiškai įprasta siekiant augimo, labai atsargiai žiūrima į bet kokius finansinius įsipareigojimus, kurie pakeltų apyvartinį kapitalą tiek iš įmonės, tiek iš finansų įstaigos pusės, nes baiminamasi, kad paprasčiausiai nepavyks jų įgyvendinti.
Vis tik kaip rodo neseniai pasibaigusios pandemijos pavyzdys, dauguma SVV, kurios galvojo apie sėkmingą vystymąsi ir išgyvenimą, net ir su kančios bei baimės prieskoniu drįso ieškoti ypač greitų sprendimų tokių kaip papildomas finansavimas. Na, o šis sprendimas ir padėjo tinkamai pasiruošti rinkoje atsiradusiems pokyčiams. Todėl didelė tikimybė, kad ir dabar SVV žengs panašiu keliu. Tik svarbu paminėti tai, kad prie to prisidės ne tik tradiciniai finansuotojai, bet ir Vyriausybė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė jau pasidalijo žinia, kad galimai bus kuriama pagalbos verslui priemonė, skirta karo Ukrainoje paveiktoms įmonėms. Planuojama, kad dėl karo nukentėjusios bendrovės galės pretenduoti į paskolą apyvartinėms paskoloms gauti. Nenuošalyje lieka ir pagalbos ranką tiesia įvairios finansavimo alternatyvos, tokios kaip skaitmeniniai ir neobankai bei kitos fintech bendrovės. Naujieji rinkos žaidėjai dažnu atveju yra ryžtingesni ir suteikia geresnes bei palankesnes finansavimo sąlygas SVV nei senieji bankai.
Svarbiausia tai, kad išmokę daug svarbių pamokų ir suvokdami kas būna, kai per krizę lauki per ilgai, dalis SVV jau dabar nieko nelaukdami nėrė į naujus eksporto vandenis bei pradėjo atrasti Azijos ar kitų Artimųjų rytų bei Vakarų Europos rinkas. Tokie sprendimai tikrai džiugina, tačiau importas iš naujų rinkų SVV sukelia ir naujų laikinų iššūkių, tokių kaip neįprastos atsiskaitymo sąlygos, darbo patirties ir pasitikėjimo su atitinkamais tiekėjais nebuvimas.
Svarbu pastebėti, kad dar ganėtinai šviežia pandemijos patirtis visiems verslams aiškiai parodė, jog reikia imtis brėžti naujas linijas. Krizės metu būtina kuo daugiau dėmesio skirti rizikos valdymui, kur kas dažniau bendrauti su klientais bei partneriais ieškant kompromisų dėl augančių žaliavų ir energetikos kainų, pasvarstyti apie alternatyvas tokias kaip švariąją energetiką (saulės elektrinės ir pan.).
Apskritai, krizė po krizės atverčia visiškai naujus puslapius SVV gyvenime ir į savo aplinką ragina pažvelgti daug atidžiau. Bet esminis momentas, kad viena po kitos kylančios krizės dalija naujas pamokas, o būtent tai prieš ateities iššūkius geriausiai ir užgrūdina SVV.