(Ne) viskas internete
Jau seniai kartojame terminus, kad įsibėgėjusi ketvirtoji pramonės revoliucija, nesustabdoma robotizacija ir skaitmenizacija. Kalbame apie tai, kokios technologiškai pažangios šalies įmonės. Ir, pasirodo, bent iš dalies klystame. Valstybės duomenų agentūros (buvusio Lietuvos statistikos departamento) duomenys iškalbingi. Lietuvoje informacinių technologijų (IT) sprendimų verslui nenaudoja nė pusė įmonių. Pavyzdžiui, tik 45 procentai įmonių bendrovės išteklius planuoja besinaudodamos IT sprendimais. Rinkodaros analizės sistema naudojasi išvis tik penktadalis (22 proc). O ryšių su klientais valdymo sistema – tik 32 proc.
Iki šiol ne visos įmonės išrašinėja elektronines sąskaitas faktūras. Dar blogiau atrodo rodiklis, kiek iš išrašytų e. sąskaitų tinkamos automatiškai apdoroti – tokių tarp šalies įmonių nėra nė pusės (41,6 proc., Valstybės duomenų agentūros duomenys).
Ką reiškia, kad įmonė nenaudoja IT sprendimų? Kad, pavyzdžiui, savo rinkodaros planus ar rezultatus veda į tokias programas kaip „Excel“, „Word“ ar gal net neturi tų planų, ar turi popierinius.
Baimė keistis – nepagrįsta
Svarbesnis klausimas – kodėl neturi? Iš mūsų įmonės patirties galiu pasakyti, kad net ir gyvybiškai svarbūs pokyčiai gąsdina ir kainuoja. Kai kalbu apie kainą, kalbu ne tik apie tai, kad kainuos investicija į technologijas, bet ir tai, kad reikės įtikinti darbuotojus, kad to reikia, ir juos apmokyti.
Darbuotojai, ypač vyresnio amžiaus, dirbę su popieriais didžiąją dalį gyvenimo, gali jaustis nebereikalingi. Bet nebereikalingi ne jie, o tik tie jų popieriai, kurių atsisakius, geriau bus ne tik įmonei, bet ir darbuotojams sumažės darbo.
Vis dėlto darbas su savo darbuotojais – pirmas žingsnis skaitmenizacijos link. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad darbuotojams vadovas turi paaiškinti, kodėl reikia pokyčių, kaip jie atrodys, kiek truks, svarbiausia – kaip keisis paties darbuotojo atliekamos užduotys. Vadovas turi būti tas, kuris neša skaitmenizacijos vėliavą įmonėje.
Mūsų bendrovei sugalvojus žengti į skaitmenizaciją, mes daug laiko skyrėme pokalbiams tiek bendrai, tiek individualiai su darbuotojais, siekdami parodyti privalumus, kokius jie įgis, kaip jų darbas palengvės.
Žinoma, reikia ne tik pasakyti, bet ir parodyti. Darbuotojus reikės apmokyti dirbti su naujai diegiamomis sistemomis, reikia suprasti, kad reikės laiko ne tik išmokti, bet ir priprasti prie naujovių. Tiesa, dažniausiai priprantama daug greičiau, nei galima įsivaizduoti.
Kolegos verslininkai gali padėti. Jei iš Valstybės duomenų agentūros darome išvadą, kad apie pusę įmonių IT sprendimais nesinaudoja, vadinasi, kita pusė naudojasi. Tai tos bendrovės gali patarti, suteikti žinių, kaip joms pavyko, kokį kelią jos nuėjo.
Dar vieną patarimą galiu duoti čia pat – planuoti laiką ir pinigus. Įdiegti naujovėms laiko prireiks ne tik dėl darbuotojų baimių, bet tiesiog todėl, kad reikės rasti patikimą sistemų pardavėją, taip pat, kaip minėjau, reikės ir tam tikro pereinamojo laikotarpio.
Nenuginčijama nauda
Dirbsite greičiau ir produktyviau. „Excel“, „Word“, o tuo labiau tušinukas ir popierius yra lėta. Skaitmenizacija, kalbant visai supaprastinus, leidžia anksčiau valandas atėmusius darbus – skaičiukų vedimą į lenteles – atlikti vos kelių mygtukų paspaudimais. Taip ne tik greičiau matysite, kur yra įmonė, bet ir greičiau galėsite imtis veiksmų situacijai pagerinti. Vadinasi, visos įmonės grandys veiks produktyviau.
Pigiau. Skaičiuojama, kad investicijos į IT sistemas įmonėms atsiperka per 3–5 metus. Todėl šiek tiek kantrybės galbūt ir reikės, tačiau ilguoju laikotarpiu kone visi procesai kainuos pigiau. O sistemų iš naujo diegti nebereikės – tik atnaujinti, kas vėliau dar labiau supaprastins darbus.
Patraukliau klientams. Dirbti su naujoves išmanančia, jas įsidiegusia įmone daug patraukliau. Su IT sistemomis darbą supaprastiname ne tik sau, bet ir visiems, su kuriais dirbate.
Gerėja įvaizdis. Be to, kad pridėsite teigiamo procento dalį prie kol kas liūdnų Valstybės duomenų agentūros duomenų, taip pat pagerinsite savo kaip inovatyvios įmonės įvaizdį.