Ateitis vilioja ir suteikia naujų galimybių, tačiau šiandien kviečiu į šias situacijas pažvelgti draudikų akimis – žmonių, kurie dažniausiai sprendžia padarinių klausimus.
Kol nėra išrastas perpetuum mobile (iš lot. k. amžinasis variklis), technologijos genda ir lūžta. Tarkime, bepilotis ima ir nukrenta į minią. Automobilis nuvažiuoja į pakelę arba dar blogiau – patenka į avariją, kur sužalojami žmonės. Kas kaltas ir kas atsakys dėl aukų ir nuostolių?
Automobilio, bepiločio orlaivio savininkas ar gamintojas? Kas atsakingas, jei į įrenginį bus įsilaužta ir jis bus panaudotas piktiems tikslams – saugumą turėjo užtikrinti gamintojas ar daikto savininkas? Kur atsakomybės ribos?
Tai karščiausi klausimai, apie kuriuos šiuo metu diskutuoja gamintojų, teisininkų ir draudikų bendruomenės. Tai klausimai, su kurių atsakymais mes tiesiogiai susidursime po metų kitų – keliuose, renginiuose, namuose, darbo vietoje. Draudikai turi užbėgti įvykiams už akių ir jau dabar numatyti, kokias rizikas atneša naujos technologijos ir kaip jas spręsti.
Mano giliu įsitikinimu, tokioje sparčiai besikeičiančioje aplinkoje yra gyvybiškai svarbus draudimo bendrovių, gamintojų ir teisės aktų leidėjų bendradarbiavimas. Į procesą turėtų įsitraukti ir mokslininkai, kurie nepriklausomai galėtų teikti rekomendacijas dėl įrenginių patikimumo ar rizikos veiksnių.
Pavyzdžiui, minėtas autonominis automobilis. Mes laikomės nuostatos, kad kuo daugiau technologijai deleguojama vairavimo funkcijų, tuo didesnė atsakomybė turi tekti įrenginio gamintojui, todėl nukentėjusieji turėtų sulaukti kompensacijų, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos.
Neapsigaukite – tai ne tik automobilių pramonės ir saugaus eismo klausimas. Skaitmenizacija apima visą ekonomiką ir visas mūsų kasdieninio gyvenimo sritis.
Labai sparčiai auga poreikis draudimui nuo kibernetinių išpuolių, todėl svarbu išgryninti klientų profilius ir situacijas, kad draudimo įmonės galėtų pateikti sprendimus – kaip skaičiuoti nuostolius, kuomet nepadaroma fizinė žala. Radus šiuos atsakymus, klientams bus pasiūlyti ir draudimo produktai.
Bendradarbiavimas su IT paslaugų tiekėjais ir moksliniais institutais, plati žinių bazė ir rizikos valdymas – tai ramsčiai, kurie turėtų gelbėti nuo kibernetinių grėsmių.
Dar vienas aktualus pavyzdys – šiandien sparčiai populiarėjantys bepiločiai įrenginiai. Galimybės drausti juos lems, koks bus platus šių įrenginių panaudojimas komerciniais tikslais – žemės ūkyje, aplinkos apsaugoje ir kitur.
Akivaizdu – verslo aplinka greitai kinta, todėl draudimo įmonės turi atidžiai ją stebėti, neprarasdamos ryšio su klientais ir tenkindamos jų poreikius skaitmeniniams sprendimams. Jos turi įsitraukti į pažangius projektus, bendradarbiauti su partneriais, dirbančiais inovacijų srityje visame pasaulyje.
Toks bendradarbiavimas yra produktyvus ir jau galima vardinti pirmuosius rezultatus. Kibernetinių grėsmių rizika buvo iš naujo įvertinta bendradarbiaujant su programinės įrangos gamintoja ir startuoliu – tai leido itin sumažinti draudimo nuo neįgalumo išmokų administravimo laiką. Lygiagrečiai yra vykdomos iniciatyvos su moksliniais tyrimų institutais – testuojami autonominiai automobiliai ir vertinamos su jais susijusios rizikos.
Taigi, technologijų pažanga atneša permainų ir į ekonominį bei socialinį vystymąsi, todėl, norint tinkamai pasiruošti pokyčiams, draudikai tiesiog privalo būti susipažinę su skirtingomis technologijomis ir pakankamai tiksliai žinoti, kaip žmonės jas naudoja. Tik tada galėsime nubrėžti atsakomybės ribas ir visų mūsų ateitis bus saugesnė.