CETA apibūdinamas kaip plačiausio užmojo susitarimas ES istorijoje. Europarlamentarams ratifikavus, šis susitarimas įsigalios preliminariai, nors jį dar turės svarstyti ir tvirtinti nacionaliniai ir regioniniai ES valstybių narių parlamentai! Ne veltui Briuselis vadinamas siurrealizmo sostine.
Europos Parlamento vadovybė turėjo planą prastumti CETA dar iki Kalėdų, bet dėl kilusio triukšmo balsavimas nukeltas vasariui.
CETA simboliškai žymi Europos (Sąjungos) pasiaukojimą ant laisvosios prekybos aukuro. Europos Sąjungoje taikomos vartotojų, visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos priemonės buvo grindžiamos šios Sąjungos steigimo dokumentuose įrašytu atsargumo principu (angl. precautionary principle). CETA susitarime šios priemonės vadinamos „nereikalingomis kliūtimis prekybai”, nes Kanada (kaip ir JAV) pripažįsta tik „mokslinio įrodymo“ principą: kas neįrodyta, tas nedraudžiama.
Kalėdiškai nusiteikusi teta CETA atskuba į Europą nešina šventiškais šopingo krepšiais su Europoje uždraustais hormonais, neonikotinoidais, chloruota vištiena ir jautiena, glifosatu, raktopaminu, genetiškai modifikuota žuvimi ir nepažeidžiamais obuoliais, Europoje neregėtais nuostabiais maisto dažikliais ir europietiško sūrio imitacijomis.
CETA vadinamas „naujos kartos“ susitarimu. Jame įtvirtinta naujoviška investuotojų apsaugos (arbitražo) sistema leis tūkstančiams tarptautinių verslo korporacijų bylinėtis su nacionalinės valdžios institucijomis dėl nepatinkančių teisės aktų, įstatymų ir sprendimų.
Pamenate bendrovės „Veolia“ (kuri anksčiau vadinosi „Dalkia“) ieškinį Lietuvai Vašingtono arbitraže? Buvusi „Dalkia“ nori prisiteisti iš Lietuvos Respublikos 100 mln. eurų— už tai, kad mūsų valdžia neatsiklaususi priėmė krūvą šiai bendrovei nepatikusių teisės aktų ir įstatymų! Daugiau nei 50, anot bendrovės pranešimo. ( „Veolia“ valdo „Vilniaus energiją“.)
Pamokomas atvejis, padedantis suprasti, kaip veikia investuotojų apsaugos sistema. Prognozuojama, kad priėmus CETA kils ištisa ieškinių Europos valstybėms epidemija. Beje, 81 proc. Kanados įmonių yra Amerikos korporacijų dukterinės įmonės.
Pasinaudodamos „investuotojų teisėmis“ korporacijos galės šantažuoti ir atgrasinti teisės kūrėjus ir sprendžiančius valdžios atstovus nuo visuomenei naudingų sprendimų priėmimo. CETA susitarime netgi numatyta galimybė korporacijoms gauti kompensacijas už dar nepatirtus „būsimus nuostolius“! Kieno sapne mes atsidūrėme?
CETA suteikia investuotojams juridiškai garantuotas teises, bet nenumato jokių pareigų. Tuo metu piliečiams, bendruomenėms ar profesinėms sąjungoms jokių galimybių teikti ieškinius susitarime nenumatyta: Europos Komisijai neatrodo tikėtina, kad korporacijos gali darkyti ir nuodyti aplinką, nesiskaityti su darbuotojais, žaloti žmones ir gyvūnus ir t.t.
Taigi šiuo susitarimu įteisinama su ES teise nesuderinama paralelinė teisingumo sistema, leidžianti investuotojams apeiti esamą teisenos sistemą ir nepaisyti Europos valstybių įstatymų. CETA įtvirtinta investuotojų arbitražo sistema yra diskriminacinė, nes užsienio investuotojams suteikia teisių, kurių neturi nei piliečiai, nei vietiniai investuotojai.
Be to, CETA grėsmingai apribojamos valdžios institucijų galios kurti, plėsti ir reguliuoti viešąsias paslaugas ar, reikalui esant, perimti paslaugas ir objektus iš susikompromitavusių ir nusikaltusių investuotojų, šalinti nevykusios privatizacijos ir liberalizacijos padarinius. Šiuo susitarimu įtvirtinami naujoviški liberalizavimo lygio „įšaldymo“ („užrakinimo“) mechanizmai — tam, kad ekonominiai „pasiekimai“ būtų amžini.
CETA vadinamas „gyvu susitarimu“: jame įtvirtintas „bendradarbiavimo reglamentavimo srityje“ mechanizmas leis tarptautinėms verslo korporacijoms tiesiogiai kištis į teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesą, daryti poveikį politikams ir pareigūnams, užkardyti viešajam interesui palankius sprendimus. Begalinės derybos tarp biurokratų ir verslo lobistų vyks už uždarų durų.
Kokybiškų viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, vandens, trasporto, socialinės rūpybos, sveikatos priežiūros prieinamumas gali tapti prabanga arba nepasiekiama svajone. Viešųjų paslaugų tiekimas bus visiškai atsietas nuo viešojo intereso. CETA yra pirmas ES susitarimas, kuriuo paslaugų liberalizavimas traktuojamas kaip taisyklė, o reglamentavimas viešojo intereso labui — kaip išimtis.
Jau paskelbta nepriklausomų CETA ekonominio ir socialinio poveikio vertinimų. Europoje ir Kanadoje bus prarasta šimtai tūkstančių darbo vietų; algos „užšals“; nelygybė gilės. O pasipelnys, kaip visada, tik tas pats vienas procentas — tik stambiausieji.
CETA susilpnins Kanados ir ES atsparumą finansinėms krizėms, nes šiuo susitarimu toliau radikaliai liberalizuojamos finansų rinkos ir grėsmingai apribojamos galimybės šalinti finansinio nestabilumo priežastis ir apsaugoti vartotojus bei ekonomiką.
ES-Kanados laisvosios prekybos susitarimu metamas iššūkis pamatinėms žmogaus teisėms: dėl jo nukentės teisė į privatumą ir asmens duomenų apsaugos principai. O CETA nuostatos dėl intelektinės nuosavybės labai panašios į liūdnai pagarsėjusio ACTA susitarimo, kuris, kilus skandalui, buvo palaidotas Europos Parlamente 2012 m.
CETA lems nepakeliamą konkurencinę įtampą abipus Atlanto. Net LR užsienio reikalų ministerijos paskelbtame analogiško susitarimo su JAV vertinime konstatuojama, kad skaudų smūgį patirtų Lietuvos ūkininkai; korporacijos netruktų perimti trąšų rinkos kontrolę; europiniai gamybos ir perdirbimo standartai turėtų paprastėti, greitai ir smarkiai.
Analogiškas susitarimas su JAV (angl. santrumpa TTIP) įstrigo, todėl Briuselis buldozeriu stumia CETA — kad išgelbėtų savo veidą, kaip sakoma. CETA — tarsi užpakalinės durys, pro kurias norima prastumti tai, ko nepavyko prastumti su TTIP. Bet reputacija, gelbėjama pro užpakalines duris, tegali būti užpakalinė.