Ši šventė yra tam, kad nors kartą metuose visuomenei būtų priminta, jog yra toks žmogus kaip mokesčių mokėtojas.
Tačiau šiemet, kaip ir kasmet, viskas atsisuko kitu galu. Per Laisvės nuo mokesčių dieną kalba pakrypo apie tuos, kas išlaikomi iš mokesčių, o mokesčių mokėtojai iš politikų lūpų taip ir neišgirdo šilto žodžio.
Štai finansininkė Ingrida Šimonytė kritikavo Laisvės nuo mokesčių dienos simbolį – akmenį. Ji teigė, kad „daug tikroviškesnis ir sąžiningesnis tas performansas atrodytų, jeigu vietoje to akmens iniciatoriai imtų ir patampytų susikėlę, tegul ant ratų, vieną valstybės tarnautoją ir vieną gaisrininką, porą policininkų ir porą karių, po tris mokytojus ir gydytojus, penkis pensininkus, porą neįgaliųjų, būrį vaikų, ligoninės lovą, asfaltuoto kelio šmotą, karvę ir fortepijoną – t. y. tai, kas iš tiesų sudaro to akmens „konsistenciją“. Ką iš jų sutiktume numesti pakeliui, kad ta našta būtų lengvesnė?”
Kas jau kas, o buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė puikiai žino biudžeto padėtį ir skaičiuoti tikrai moka – ji supranta, kad Laisvės nuo mokesčių dieną švenčia dvigubai mažiau žmonių, nei sėdi mokesčių vežime.
Turbūt dėl to ir siūlo, kad išsilaisvinimo nuo mokesčių dieną mokesčių mokėtojai ir toliau linksmintų ir temptų tuos, kas yra chroniškai nuo mokesčių priklausomi.
Juk ten, kur baigiasi mokesčių mokėtojų laisvė, prasideda išlaikomų iš mokesčių žmonių priklausomybė. Ta priklausomybė yra sudėtinga ir, kaip aiškina politikai, tiesiog neįmanoma jos sumažinti, mokesčių naštos palengvinti.
Vis dėlto verta įgyvendinti Ingridos Šimonytės idėją Laisvės nuo mokesčių dieną tempti ne akmenį, o mokesčių vežimą su tais, kas jame sėdi. Svarbiausia, kad vežime sėdinčių ir jį tempiančių žmonių santykis atitiktų realybę: šiandien vienas mokesčių mokėtojas tempia du sėdinčius vežime. Įgyvendinus šią idėją visi pamatytų, jog mažuma tempia daugumą.
Kas laukia Laisvės nuo mokesčių dienos šventės dalyvių?
Mokesčių mokėtojų niekas negaili, nors jie ne tik tempia dvigubai už save sunkesnį vežimą, bet ir nežino, kada užguls nauji mokesčiai, kada vėl keisis įstatymai.
Juk mokesčius uždirbantys privalo ne tik juos mokėti, bet ir užsiimti neproduktyvia jų apskaičiavimo ir deklaravimo veikla besikeičiančių įstatymų sąlygomis.
Per paskutinius 10 metų penkių svarbiausių mokesčių įstatymai buvo pakeisti kone 200 kartų, t.y. kasmet kiekvienas įstatymas keistas po keturiskart. Neproduktyvi mokesčių apskaičiavimo veikla – lyg Belomoro kanalo kasimas, aktyvius ir produktyvius žmones paniekinamai pasmerkianti beprasmybei. Politikai nesistengia jiems padėti, tad ši beprasmybė ir neapibrėžtumas lydi nuolat.
Tai, kas vyksta Lietuvoje, yra nutikę ir daugelyje Vakarų valstybių. Gerovės valstybės visuomet prasideda ir baigia vienodai.
Pradžioje būna didelis vežimą tempiančių būrys, o vežime sėdi nedaug stokojančiųjų pagalbos.
Tačiau laikui bėgant vis daugiau žmonių nustoja tempti ir persėda į vežimą. Tempti vežimą darosi vis sunkiau, o kaltė verčiama tempiantiems, kurie neva stokoja solidarumo ir tempdami dar ir drįsta skųstis dideliais mokesčiais.
Nepykit, mokesčių mokėtojai, bet kitų - dvigubai daugiau nei jūsų.
Tai paaiškina, pavyzdžiui, kodėl sumažintos valdininkų algos ir pensijos buvo vėl padidintos ir net kompensuojamos, o jūs tebemokate „laikinai” pakeltus mokesčius, kuriuos žada kelti ir toliau, o teismai šių dalykų net nenagrinėja. Ir jei niekas nesikeis, greit vienas temps nebe du, o tris.
Statistika tai patvirtina.
Kokios išeitys?
Pirma, kažkas išlipa iš vežimo, tačiau niekas savanoriškai to nedarys.
Antra, politikai kažką išlaipina, tačiau akivaizdu, kad šiaip sau iš vežimo niekas metamas nebus.
Trečia, mokesčių mokėtojai nustoja pasidavę skaldymui, susiburia ir priverčia politikus kažką išlaipinti iš vežimo ir tempti kartu.
Mieli mokesčių mokėtojai, vos tik tempiančių proporcija persvers jūsų naudai, nebereikės ir Laisvės nuo mokesčių dienos, kad politikai jus gerbtų.