Deja, teisinis reglamentavimas ne visada atsižvelgia į skolininko interesus. Nors procesą norima (net ir reikia) daryti kuo efektyvesnį, trumpesnį, tačiau kai kurie terminai yra sunkiai paaiškinami, ir gali tapti priemone pigiai perimti skolininko turtą.
Prieš išvaržydamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytinių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui.
Pagal dabartinį reglamentavimą skolininkas dėl turto įkainojimo gali pareikšti prieštaravimus ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas. Tai vienintelis ir bene pats trumpiausias terminas ne tik vykdymo procese, o visame civiliniame procese!
Juo labiau, kad realiai neužtenka parašyti vieną žodį „prieštarauju“. Akivaizdu, kad tai patogiau antstoliams ir naudinga tik kreditoriams (bankams) ar kitiems asmenims, ketinantiems įsigyti turtą.
Antstolio veiksmai įforminami patvarkymais. Visi antstolio veiksmai (išskyrus tik turto įkainojimą) gali būti skundžiami per 20 dienų.
Beje, civiliniame procese ir kiti terminai yra panašios trukmės, pavyzdžiui, teismo sprendimas skundžiamas per 30 dienų, prieštaravimai dėl teismo įsakymo išdavimo (kuomet užtenka vieno žodžio „prieštarauju“) gali būti pareiškiami per 20 dienų.
Taigi, turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimali: pirmose varžytinėse pradinė turto kaina nustatoma 80 proc. įvertinto turto kainos, o antrose varžytinėse – 60 proc.
Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.
Pateikiant nuomonę dėl įvertinimo, taip pat nesutinkant su areštuoto turto verte, savo argumentus reikia pagrįsti. Vienas pagrindimas, kai pateikiami skelbimai su parduodamo panašaus turto kaina, o kitas, kai pateikiama atestuoto nekilnojamojo turto vertintojo išvada.
Tačiau, ar realu rasti vertintoją, kuris įvertintų turtą per tris darbo dienas? Reikia nepamiršti, kad ir motyvuotus prieštaravimus ne bet kuris skolininkas pats susirašys, jų pateikimui irgi reikia laiko.
Be to, jeigu skolininkas įsitikintų, jog turtas įvertintas teisinga kaina, tai gal ateityje nesibylinėtų dėl turto pardavimo iš varžytinių ir pan. Šiuo atveju, akivaizdu, kad terminas yra per trumpas.
Procesinių terminų laikymasis padeda užtikrinti teisę į teisminę gynybą – vieną iš asmens pagrindinių teisių. Tačiau proceso greitumas yra pateisinamas tik tada, kai nepažeidžiamos civilinio proceso teisės normų nustatytos taisyklės, bendrieji teisės principai.
Procesas turi būti ne tik greitas, bet ir teisingas, turi būti laikomasi teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo, betarpiškumo, rungimosi, dispozityvumo ir kitų civilinio proceso principų. Akcentuojant tik greitą procesą tarsi paneigiama civilinio proceso principų pusiausvyra, kas jokiu būdu negali užtikrinti teisės į teisminę gynybą.
Juo labiau, kad sunkiai paaiškinama logika vien tik dėl prieštaravimų dėl turto įvertinimo ir jų pateikimui suteikti tik 3 dienų terminą, kai visi kiti antstolio patvarkymai gali būti skundžiami per 20 dienų. Ir skolininkas, jeigu skųstų kiekvieną antstolio veiksmą (tiek sąžiningai naudodamasis savo teisėmis, tiek ir norėdamas vilkinti procesą), vykdymo procesą galėtų užtęsti ir ne vienerius metus.
Manau, termino prieštaravimams dėl turto įkainojimo termino protingas pailginimas iš esmės proceso neužtęstų, tačiau eliminuotų galimybę per pigiai išvaržyti skolininko turtą.