Kad tai ne tik teorinės galimybės, rodo nerimą keliančios pastarųjų metų auditų išvados, pabrėžiančios CAA reformų būtinybę. Visgi pastebime, kad reformos vis dar neįgyvendintos.
Stringanti reforma
Ankstesniuose CAA audituose nuolat fiksuoti organizaciniai ir resursiniai įstaigos trūkumai. Paskutinis Lietuvos aviacijos priežiūra besirūpinančios įstaigos organizacinis vertinimas nesiekė net globalaus vidurkio (70,5 proc.) – buvo vos 55,5 proc. Esame įsitikinę, kad tarptautinių auditų iškelti trūkumai CAA vis dar neįgyvendinti dėl kelių priežasčių. Būtinus pokyčius ir priežiūros institucijos pažangą stabdo ydinga finansavimo sistema, kompetentingų specialistų trūkumas ir politinės valios stoka.
Reformos projektui nuo pat pradžių stokota dėmesio ir resursų – pradedant komunikacija išorėje, o dar svarbiau – įstaigos viduje. Darbuotojai turi suvokti reformos reikšmę tiek organizacijai, tiek pačiai aviacijos pramonei. Antra – proveržis Lietuvos aviacijos srityje nebus įmanomas tol, kol nebus parengta ir įgyvendinta nuosekli strategija. Specialistų, kurie prisidėtų prie ilgalaikės Lietuvos aviacijos strategijos kūrimo, šalyje nestinga – ko tikrai stinga, tai Susisiekimo ministerijos iniciatyvos. Jei siekiame realių pokyčių, realios pažangos, metas nustoti investuoti į kasmetinius „kosmetinius“ projektus, nevedančius prie tvirtos strategijos.
Būtini pokyčiai CAA veikloje nebuvo įgyvendinti ir dėl įstaigos vadovų kaitos, įvykusios tik pajudant reformai. Buvęs CAA vadovas atleistas remiantis kvestionuotinais pagrindais – neva dėl neskaidrių viešųjų pirkimų (Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) prašymą dėl pastarųjų ištyrimo atmetė tiek STT, tiek Konkurencijos taryba – trūkstant pagrindo ir įrodymų, leidžiančių įtarti draudžiamus susitarimus). Šiuo metu naujosios vadovės „įvedinėjimas“ į darbus užtrunka ilgiau, nei norėtųsi, o ypač – kai dėl to nusikelia ir reformos įgyvendinimas.
Pirmieji jau traukiasi
Mes, kaip Lietuvos aviacijos sektoriaus atstovai, siekiame išvengti verslui kylančios suspendavimo grėsmės, todėl krypstame į kitas Europos šalis.
Liepos mėnesį „Ryanair“ lėktuvus aptarnaujanti įmonė „KAMS“ savo jurisdikciją perkels į Jungtinės Karalystės CAA. Ateityje svarstoma į kitas ES šalis iškelti ir sertifikuotų inžinierių licencijavimą, nes kai kurie Lietuvos CAA keliami reikalavimai – perdėtai griežti ir neatitinka EASA numatytų gairių, o kainodara – nekonkurencinga. Pavyzdžiui, techninės priežiūros pakeitimo tvirtinimas pabrango 300 proc., o inžinieriaus stažuotės darbo vietoje programa – daugiau kaip 1000 proc. Ir vėlgi pagrįsti tam nėra jokių logiškų argumentų. Manome, kad tai žlugdo aviacijos verslą ir stabdo jo plėtrą.
Orlaivių nuomos ir aptarnavimo paslaugas teikianti kompanija „Global Airways“ taip pat pradėjo pirmuosius steigimo etapus kitoje Europos šalyje ir planų steigtis Lietuvoje šiuo metu nebesvarsto. Nors CAA stengėsi vykdyti savo tiesiogines funkcijas, kiek tai leido organizacijos žmogiškieji resursai, visgi – pastarieji buvo per maži.
Specialistų trūkumo žala
CAA pokyčiams kelią užkerta ir kompetentingų specialistų trūkumas, o šį lemią nekonkurencingas atlyginimas.
Gerų specialistų, be kurių įstaigos padėtis būtų dar prastesnė, CAA dar vis yra. Tačiau klausimas – kuriam laikui. CAA nepatenkina kompetentingų darbuotojų lūkesčių, šie renkasi kitas, žymiai geriau apmokamas darbo vietas – o specialistų trūkumas tokioje įstaigoje daro tiesioginę įtaką aviacijos sektoriaus plėtrai. Stringa tiek būtinoji reforma, tiek kitos iniciatyvos, kaip, pavyzdžiui, būsimųjų aviacijos specialistų ruošimas.
Svarbiausia – patvirtinti strategiją
Susisiekimo ministerija nuolat deklaravo, kad CAA reorganizacija vyksta ir aviacijos sektoriui palankūs pokyčiai bus įgyvendinti, tačiau laukimo laikotarpis užsitęsė per ilgai ir todėl verslai yra priversti patys imtis veiksmų. Pastarųjų dienų Susisiekimo ministerijos pranešimai apie Lietuvos oro uostų ateitį ir galimą naująjį oro uostą, deja, labiau atrodo kaip miglota vizija ir sprendimo „nustūmimas“ kitoms kartoms.
Tikimės, kad būsimieji ministrai bus renkami labai atsakingai, o naujasis prezidentas aviacijos sektorių matys kaip prioritetinį šalies konkurencingumo, pelningumo, patrauklumo ir pridėtinės vertės didinimo įrankį. Neturime prabangos laukti to dar nežinia kiek metų.
Esame įsitikinę, kad sektoriaus padėtį šalyje pagerintų aiški strategija bei Susisiekimo ministerijos nustatyti ilgalaikiai tikslai, orientuoti į konkretaus sektoriaus naudą Lietuvai, o ne pavienių įmonių finansinius rezultatus. Priešingu atveju, neverta tikėtis šalies proveržio perspektyvioje aviacijos rinkoje – mat tam kelią užkirs ne tik specialistų perkėlimas į kitas Europos šalis, bet ir verslui visiškai nebegalima aplinka, jei po audito bus nuspręsta suspenduoti CAA veiklą.