Pastaruoju metu sulaukiame nuolatinio naujienų srauto, susijusio su neramumais bankiniame sektoriuje ir keliančio įvairiausių diskusijų tarp ekspertų dėl ekonomikos perspektyvų netolimoje ateityje, ne visos perspektyvos džiugina. Tai tampa iššūkiu ir valstybių priežiūros institucijoms įdiegiant reikiamus saugiklius, siekiant apsaugoti rinką nuo grandininės reakcijos.
Po pandemijos dauguma pasaulio ekonomikų susidūrė su augančiu infliacijos lygiu, atsižvelgdamos į tai, valstybių priežiūros institucijos stengiasi šį infliacijos augimą suvaldyti didindamos palūkanų normą, kas iš esmės lemia išaugusius skolinimosi kaštus tiek verslui, tiek vartotojams. Praėjusių metų kovo mėnesį pirmąjį palūkanų kėlimą atliko JAV priežiūros institucija (FED). Europos Centrinis Bankas (ECB) netrukus irgi žengė šį žingsnį ir pirmą kartą po 11 metų pertraukos, praeitų metų liepą, padidino euro tarpbankinę palūkanų normą (EURIBOR). Ekonomistų vertinimu, šiais metais jau galima tikėtis palūkanų kėlimo maratono pabaigos, tačiau bet kuriuo atveju, panašu, kad šis palūkanų kėlimo laikotarpis prisidėjo prie šiuo metu vykstančių neramumų ir bankų sektoriuje.
Reikšmingesnių neramumų kilo anksčiau šį mėnesį paskelbus apie JAV „Silicon Valley“ banko (SVB) bei keleto mažesnių JAV bankų nemokumą.
Panaši situacija kilo ir Europos rinkoje. Neseniai buvo paskelbta, kad įsigyjamas Šveicarijos bankas „Credit Suisse“, o pirkėjas – kitas Šveicarijos bankų sektoriaus gigantas, UBS. Šis įsigijimas įdomus ir išskirtinis tuo, kad Šveicarijos priežiūros institucija šį sandorį patvirtino apeidama tokiais atvejais įprastas procedūras – net nesulaukusi pirkėjo akcininkų pritarimo, o ir įsigijimo kaina sudaro ganėtinai nedidelę dalį tikrosios „Credit Suisse“ vertės. Be kita ko, Šveicarijos priežiūros institucija vaidino reikšmingą vaidmenį suteikdama UBS 9 milijardų CHF dydžio garantiją potencialiems nuostoliams padengti. Turint omenyje, kad abu šie bankai sudaro reikšmingą Šveicarijos bankų rinkos dalį, įdomu ir tai, ar nebus nustatyta pažeidimų, susijusių su konkurencinės teisės reikalavimų įgyvendinimu.
„Credit Suisse“ įsigijimas rodo, kad priežiūros institucijos yra pasirengusios proaktyviai dalyvauti sprendžiant krizines situacijas ir siekiant surasti lanksčių sprendimų, kurie įprastomis sąlygomis turbūt būtų mažai tikėtini pagal galiojančius teisės aktus.
Kreditavimo padėtis Lietuvoje
Remiantis Lietuvos banko atlikta bankų apklausos apžvalga, naujų paskolų paklausa ir bankų norima prisiimti rizika mažėja. Kylant palūkanų normoms, dalis bankų įžvelgė galimą visų paskolų portfelių kredito rizikos išaugimą ir paskolų restruktūrizavimo atvejų dažnėjimą, ypač įmonių paskolų segmente.
Lietuvos banko duomenimis, dalis bankų ir toliau yra pasirengę griežtinti savo skolinimo standartus ir griežčiau vertinti kredito gavėjus. Lietuvoje prie tokio finansų įstaigų požiūrio formavimo daug prisidėjo 2011 m. įsigalioję Lietuvos banko valdybos patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie yra tiesiogiai nukreipti į kredito gavėjus fizinius asmenis. Pasak Lietuvos banko, šiais nuostatais siekiama reguliuoti kredito gavėjo įsiskolinimo lygį, išskiriant tris pagrindinius reikalavimus, taikomus būsto paskoloms: a) kredito gavėjo visų turimų paskolų mėnesinių įmokų bei palūkanų mokėjimų ir gaunamų pajamų santykis (DSTI) neturi viršyti 40 proc.; b) kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (LTV) ne didesnis kaip 85 proc., antrosioms ir paskesnėms būsto paskoloms – ne didesnis kaip 70 proc.; c) maksimali kredito trukmė – 30 metų.
Šie rodikliai laikomi pakankamai tiksliais būsto paskolų kredito rizikai apskaičiuoti ir padeda geriau suprasti kredito gavėjo finansinio pažeidžiamumo lygį.
Skolinimasis kredito unijų rinkoje
Nepaisant pesimistiškų bankų nuotaikų ir mažesnės prisiimamos kreditų rizikos, Lietuvos kredito įstaigų sektoriuje paskutiniu metu teigiamai išsiskiria kredito unijos. Kredito unijų sektorius keletą paskutinių metų stabiliai auga ir yra pelningas.
Lietuvos bankas komentuoja, kad kredito unijos, siekdamos bendrų tikslų, pademonstravo lankstumą prisitaikydamos prie kintančių rinkos sąlygų. Pagal Lietuvos banko statistiką, 2022 m. pabaigoje kredito unijos savo nariams buvo suteikusios 930,3 mln. eurų paskolų, iš jų 659,5 mln. eurų – gyventojams ir 270,8 mln. eurų – įmonėms. 2022 m. indėliai kredito unijose sudarė 1,05 mlrd. Didžiausią indėlių portfelio dalį (90 proc.) sudarė gyventojų indėliai – šią priemonę jie renkasi taupymui ir investavimui. Visos kredito unijos vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus ir sėkmingai atlaikė geopolitikos ir ekonomikos iššūkius.
Priežiūros institucijų vaidmuo valdant krizes
Kaip ir visais kritiniais atvejais, tikėtina, kad priežiūros institucijoms teks balansuoti tarp konvencinių teisės normų ir išimčių taikymo, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu būtų užtikrintas finansinis stabilumas. Vargu, ar euro bei dolerio zonos norėtų sekti Turkijos lyros, Argentinos peso ar dar blogesniais pavyzdžiais, kur Azijos rinkos vedamos jau nebe į teisės pažeidimų paiešką, o dilemą, kaip išgyventi.
Finansų sistema, vargu, ar kada nors garsėjo švelniais pakilimais ir nuopuoliais, todėl nereikėtų stebėtis, kad priežiūros institucijos yra priverstos rinktis kietas priemones saugodamos visuomenę nuo jos pačios pasirinkto nesaugaus poreikių tenkinimo greičio.