Priežiūros institucijų veiksmai užtikrinant pinigų plovimo prevencijos reikalavimų atitiktį
Nors finansų sektoriuje veikiančios įmonės pinigų plovimo prevencijos kontrolės reikšmę supranta, vis dar pasitaiko akivaizdžių jų veiklos trūkumų. Lietuvos bankas vien šių metų kovo mėnesį skyrė poveikio priemones dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų net dviem gerai žinomoms finansų įstaigoms.
Lietuvos bankas, atlikęs šių įstaigų veiklos ir rizikų kontrolės vertinimą, nustatė, kad: a) jų taikytos klientų rizikos vertinimo procedūros neužtikrino tinkamo klientų rizikos nustatymo bei skirstymo į rizikos grupes, b) nustatydamos klientų ir naudos gavėjų tapatybę įstaigos neužtikrino, kad būtų tinkamai nustatomas klientų dalykinių santykių tikslas ir pobūdis, c) įstaigos nebuvo nustačiusios vidaus kontrolės priemonių ir procedūrų, skirtų tarptautinėms finansinėms sankcijoms, ribojamųjų priemonių reikalavimams įgyvendinti ir kt.
Už šiuos pažeidimus vienai iš finansų įstaigų buvo skirta 40 tūkstančių eurų bauda. Kitai įstaigai Lietuvos bankas nurodė ne tik sumokėti 280 tūkstančių eurų siekiančią baudą ir nedelsiant pašalinti visus nustatytus pažeidimus, bet įpareigojo ir įstaigos buvusį vadovą už šiuos pažeidimus papildomai sumokėti 75 tūkstančių eurų baudą, kadangi įstaigos vadovas, žinodamas apie daromus pažeidimus, nesiėmė priemonių jiems pašalinti.
Vis dėlto, net atsižvelgiant į didelį skiriamų poveikio priemonių skaičių, panašu, kad Lietuvos banko prižiūrimas finansų sektorius nėra keliantis didžiausią grėsmę pinigų plovimo prevencijos srityje.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmės virtualiųjų valiutų sektoriuje
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), praeitų metų pabaigoje patikrinusi Lietuvoje įsteigtas ir veiklą vykdančias virtualiųjų valiutų operatorių įmones, nustatė, kad apie 90 proc. jų neteikia privalomos informacijos bei netinkamai įgyvendina pinigų plovimo prevencijos priemones.
FNTT, minimalus virtualiųjų valiutų operatorių veiklos teisinis reguliavimas atvėrė Lietuvos rinką virtualiųjų valiutų operatorių paslaugų teikimui. Lietuvoje sparčiai imtos steigti šią veiklą vykdančios įmonės, kurioms vadovauti buvo paskirti piliečiai iš trečiųjų valstybių. Sektoriui plečiantis, išaugo ir pinigų plovimo prevencijos rizika, kad įmonės dėl menkos priežiūros ir silpnų vidaus kontrolės procedūrų prisidės prie galimos nusikalstamos veiklos.
Atitinkamai bandant šį sektorių labiau reguliuoti buvo priimti teisės aktų pakeitimai, pagal kuriuos virtualiųjų valiutų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams imti taikyti papildomi ribojimai ir reikalavimai dėl minimalaus įstatinio kapitalo dydžio, vyresniųjų vadovų ir veiklos ryšio su Lietuva. Atsižvelgiant į tai, šių metų vasario 1 d. paskelbus viešą virtualiųjų valiutų operatorių sąrašą, minimų įmonių skaičius nuo metų pradžioje buvusių 840 sumenko iki 206. Tokia statistika leidžia daryti išvadą, kad didžioji dalis Lietuvoje įsteigtų virtualiųjų valiutų operatorių savo veikloje neketino užtikrinti pinigų plovimo prevencijos reikalavimų bei bendradarbiauti su priežiūros institucijomis.
Lietuvoje FNTT už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus įpareigotiesiems subjektams, išskyrus finansų įstaigas, gali skirti poveikio priemones ar baudas, siekiančias 1 mln. eurų.
Virtualiųjų valiutų operatoriai vis labiau atkreipia priežiūros institucijų dėmesį ir visame pasaulyje. Šių metų kovo mėnesį buvo paskelbta informacija, kad Jungtinių Amerikos Valstijų priežiūros institucija (angl. Securities and Exchange Commission) įtaria vieną didžiausių pasaulyje virtualiųjų valiutų operatorių „Binance“ dėl neleistinai vykdytos prekybos finansinėmis priemonėmis bei pažeidimų, susijusių su pinigų plovimo prevencijos ir tarptautinių sankcijų reikalavimų atitiktimi.
Tarptautinių sankcijų reikalavimų įgyvendinimas
Vis dažniau viešai yra pateikiama informacija ir statistika, kad Lietuvoje reguliariai bandoma apeiti arba pažeisti Europos Sąjungos reglamentuose nustatytas ribojamąsias priemones. Atitinkamai teisės ekspertai ir politikai sutaria, kad šiuo metu nustatytos atsakomybės už tarptautinių ribojamųjų priemonių pažeidimus nepakanka, o kol poveikio priemonės nebus sugriežtintos, subjektai ir toliau nebus tinkamai atgrasomi nuo tarptautinių sankcijų pažeidimų.
Šiuo metu siūloma papildyti Tarptautinių sankcijų įstatymą ir nustatyti konkrečias poveikio priemones bei baudas už įstatymo reikalavimų nesilaikymą. Įgyendinus įstatymo pakeitimus, už tarptautinių sanckijų reikalavimų pažeidimus įmonėms būtų taikomos ne mažesnės nei 10 tūkst. eurų siekiančios baudos. Jei pažeidimo dalykas nesusijęs su paslaugomis, prekėmis arba lėšomis, subjektams būtų skiriamos nuo 20 iki 50 tūkst. eurų dydžio baudos. Siekdami tinkamai vykdyti įstatymo reikalavimus ir išvengti galimų poveikio priemonių, subjektai turėtų taikyti galima kilti rizika pagrįstą požiūrį, tinkamai nusistatyti klientų, verslo partnerių ir jų naudos gavėjų tapatybę ir efektyviai sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras.
Pasak kredito unijos „Neris“ administracijos vadovės Kristinos Pavliukianec, tinkamas klientų tapatybės, jų vykdomos veiklos ir elgesio, naudojantis teikiamomis paslaugomis, nustatymas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti sklandžią įmonės veiklą. Kredito unija, kaip ir daugelis kitų kredito ir finansų įstaigų, greitai prisitaikė prie nustatytų ribojamųjų priemonių ir ne tik nustatė tikslias vidaus kontrolės procedūras ir politikas, tačiau ėmė taikyti papildomas kontrolės priemones savo įprastinėje veikloje. Įgyvendindama galimų rizikų kontrolės veiksmus, kredito unija pasitelkė išorės paslaugų teikėjus – atitikties paslaugas teikiančias įmones. Šių įmonių sukurtais sprendimais kredito unija tinkamai ir laiku nustato visų klientų tapatybę, jų vykdomą veiklą, verslo klientų struktūrą ir jų naudos gavėjus bei sėkmingai seka jų atliekamus mokėjimo pavedimus ir tokių mokėjimų paskirtį. Esant bent menkiausiai rizikai, kad atliekamas pavedimas gali prisidėti prie tarptautinių sankcijų pažeidimo, mokėjimas yra stabdomas, o klientui yra užduodami papildomi klausimai dėl atliekamų mokėjimų pagrįstumo. Kredito unijos adminsitracijos vadovė pabrėžia, kad papildomų kontrolės priemonių įgyveninimas leidžia labiau koncentruotis į kokybiškų paslaugų klientui teikimą, o tinkamas tarptautinių sankcijų reikalavimų įgyvendinimas prisideda ne tik prie kredito unijos, bet ir viso finansų sektoriaus stabilumo.