Visgi, vertinant galutinius viešųjų pirkimų įstatymų projektus, kurie gimė po svarstymų ir papildymų Seimo komitetuose, galima pastebėti, kad patys pakeitimai yra standartiškai fragmentiški ir nelemiantys jokių esminių viešųjų pirkimų pokyčių ar proceso pagerinimų. Įstatymo pokyčiai labiau sprendžia lokalias taškines problemas arba klausimus, o atskirais atvejais netgi neatneša daugiau teisinio aiškumo.
Kokie pagrindiniai pokyčiai?
Padidinamos mažos vertės pirkimų ribos. Jos keičiasi nuo 58 tūkst. Eur (be PVM) iki 70 tūkst. Eur (be PVM) prekėms ir paslaugoms bei nuo 145 tūkst. Eur (be PVM) iki 174 tūkst. Eur (be PVM) perkant darbus. Tai leis viešuosius pirkimus šiose ribose vykdyti paprastesniu būdu. Vis dėlto, daugeliu atvejų šitų ribų padidinimas susijęs su skelbiamais pirkimais, kai įprastai taikomi ir kvalifikacijos reikalavimai, todėl gali kilti ginčų. Nors pakeitimai logiški ir reikalingi, pats verčių padidinimas turės ribotą poveikį viešųjų pirkimų sistemos veikimui.
Švelninami reikalavimai vertinimui ir pagrindimui dėl nacionalinio saugumo vertinimo ir su nepaprastąja padėtimi susijusių ribojimų nedraugiškų valstybių ir teritorijų tiekėjams. Atskirais atvejais leidžiama neteikti dokumentų ir apsiribojama deklaracijomis, o pačios perkančiosios organizacijos galės remtis viešais duomenimis ar turima sena informacija. Vis dėlto, vertinant pačios temos subtilumą ir jautrumą, nėra aišku, ar naudojimasis tokiais palengvinimais nelems nepriimtinų rezultatų ir galimybės nesąžiningai naudotis spragomis.
Apribojama tiekėjų teisė susipažinti su laimėjusių tiekėjų pasiūlymais ir kvestionuoti pirkimo rezultatus. Pagal numatomus pakeitimus, vietoj anksčiau numatytos teisės prašyti susipažinti su pasiūlymais per 6 mėn., tą bus galima daryti tik 10 dienų arba 5 darbo dienas po laimėtojo paskelbimo. Atitinkamai keisis ir galimybės sudaryti sutartis terminai, nes atidėjimo terminas pratęsiamas laikotarpiui, kuriuo perkančioji organizacija pateikia susipažinimui laimėjusio tiekėjo pasiūlymą. Dėl šių pakeitimų tikėtina, kad perkančiosios organizacijos dažniau atsidurs situacijose, kai pirkimo sutartys jau bus sudarytos, o tiekėjai nebegalės pareikšti pretenzijų ir jų reikalavimai bus nagrinėjami teismuose. Tokie pakeitimai didina rizikas, kad klaidų atveju perkančiosioms organizacijoms teks atlyginti žalą arba joms bus taikomos baudos (alternatyviosios sankcijos).
Keičiasi su skaidrumu ir procedūriniais pirkimų elementais susiję reikalavimai. Patikslinta interesų konfliktų deklaravimo ir valdymo tvarka, reikalavimai komisijų vykdymui, numatyta pareiga paskirti už sutarčių vykdymą atsakingus asmenis, praplečiama bei akcentuojama perkančiųjų organizacijų procedūrų vykdymo vidaus kontrolė, jos reikšmė. Taip pat patikslinti atvejai, kada bus galima nutraukti pirkimo procedūras, nebesiejant teisės (pareigos) nutraukti procedūras tik su pažeidimais.
Keičiasi perkančiųjų organizacijų teisė tikslinti pirkimo dokumentus procedūrų metu, o taip pat tiekėjų teisė paaiškinti ir patikslinti pasiūlymus. Šie pakeitimai yra, ko gero, patys kontroversiškiausi ir iš dalies nulemti vyraujančios teismų praktikos pasikeitimų bei susijusio teisinio neapibrėžtumo. Deja, bet nauji pakeitimai problemos iš esmės neišsprendžia. Teisės tikslinti pasiūlymus atveju, praktikoje jau taikytas ribojimas atlikti pakeitimų, kuriais padidinama konkurencija, tarptautinių pirkimų atžvilgiu įtvirtintas tiesiogiai įstatyme, tačiau visiškai neaiški jo taikymo ar netaikymo apimtis kitų pirkimų (supaprastintų ir mažos vertės pirkimų) atžvilgiu. Dėl teisės tikslinti pasiūlymus įstatyme palikta tik abstrakti formuluotė, draudžianti pažeisti pirkimų principus, o papildomus išaiškinimus įgaliota pateikti Viešųjų pirkimų tarnyba. Prisimenant neigiamas gairių ar metodikų patirtis (pavyzdžiui, kelionių viešųjų pirkimų gairių atveju), kai net teismai yra pripažinę juose pateiktos informacijos prieštaravimą teisės aktams (įstatymui ir principams), tenka tik su lūkesčiu laukti, kokias gaires ir taisykles pateiks Tarnyba. Šie teisės aktai turėtų būti priimti iki šių metų pabaigos, todėl reikia tikėtis, jog bus skirta pakankamai laiko šių teisės aktų nuostatoms išdiskutuoti platesniame rate.
Be kitų pakeitimų verta paminėti Statybininkų asociacijos Audito komitetui pateiktus ir jo priimtus pakeitimus, kuriais Viešųjų pirkimų tarnyba įgalinama tvirtinti pavyzdines viešųjų pirkimų sutarčių sąlygas, tapsiančias privalomomis su tam tikromis ribotomis išimtimis. Reikia tikėtis, jog šios sutarčių sąlygos taps gerąja patirtimi, kuri nebūtų privaloma visa apimtimi ir visais atvejais, nes „standartinės darbų pirkimo sutarties“ pavyzdys gali puikiai rodyti, kad parengus didelį ir sudėtingą dokumentą, jis gali tapti itin nepatogus naudoti ir jo geranoriškai nesiima taikyti perkančiosios organizacijos, ypač, jei jos jau turi ir taiko profesionaliai paruoštas savo standartines pirkimų sutartis.
Viešųjų pirkimų įstatymų projektų svarstymas (priėmimo stadija) Seime numatytas šių metų gruodžio pradžioje. Jei įstatymų projektai bus priimti, juos pasirašius prezidentui, dauguma pakeitimų įsigalios nuo kitų metų pradžios.