Nuosavybę galima įrodyti ir kitaip
Minėtas ginčas kilo dviem įmonėms nepripažinus, kad į teismą kreipęsis ieškovas yra jų akcininkas. Tokį elgesį atsakovėmis tapusių įmonių vadovai aiškino tuo, kad jie neturėjo duomenų, jog ieškovas sumokėjo už akcijas pinigais ar jam nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Taip pat ieškovas nepateikė akcijų pirkimo–pardavimo sutarties originalo, kuris įrodytų akcijų įsigijimo ar sumokėjimo už jas faktą. Ieškovas teigė, kad sutarties originalą jis turėjo, tačiau prarado.
Anksčiau LAT suformavo praktiką, kad nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas įgyjama tik tada, kai sudaroma rašytinė sutartis ir akcijų perleidimas fiksuojamas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. Tik įvykdęs šias sąlygas ir turėdamas tai įrodančią sutartį akcininkas gali būti laikomas turinčiu nuosavybės teises į akcijas. Tai suteikia jam galimybę naudotis Akcinių bendrovių įstatyme nustatytomis turtinėmis ir neturtinėmis akcijų suteikiamomis teisėmis, pavyzdžiui, dalyvauti akcininkų susirinkimuose su sprendžiamuoju balsu ir gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą.
Visgi pastarojoje situacijoje LAT aiškiai pasisakė, kad nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas įgyjama ne nuo sandorio dėl akcijų pirkimo–pardavimo sudarymo momento, bet nuo akcijų perdavimo įgijėjui – tai yra vertybinių popierių sąskaitos atidarymo. Kitaip sakant, kai kyla klausimų dėl nuosavybės teisių į nematerialiąsias akcijas, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, dovanojimo sutarties ar kitokį sandorį įrodančio dokumento originalo nepateikimas byloje nėra visa lemianti aplinkybė. Akcininko nuosavybė į nematerialiąsias akcijas gali būti įrodinėjama ir akcininkui atidaryta vertybinių popierių sąskaita, įrodant, kad akcininkas dalyvaudavo akcininkų susirinkimuose ar jam buvo mokami dividendai.
Akcijų pardavimo niuansai
Aptariamas LAT sprendimas svarbus ir tuo, kad ankstesnė teismo praktika dėl nuosavybės teisės į nematerialiąsias akcijas atsiradimo turi išimčių. Ji suteikia tam tikros ramybės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties originalą praradusiems akcininkams, kurie gali kitais faktais pagrįsti buvimą akcininkais – tam pakanka turėti išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos bei šalutinių įrodymų, pagrindžiančių naudojimąsi akcininko teisėmis.
Taip pat tai siunčia kelias itin svarbias žinias investuotojams ir akcijų pardavėjams. Visų pirma, akcininku tapęs ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartį sudaręs asmuo privalo reikalauti išduoti išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos. Gavęs šį dokumentą jis galės įrodyti, kad yra akcijų savininkas. Minėtas išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos svarbus ir tuo, kad jis įrodo, jog investuotojas atliko sutartas prievoles, suteikiančias akcijų nuosavybės teises, pavyzdžiui, sumokėjo akcijų kainą.
Kita vertus, akcijų pardavėjai turi įsisąmoninti, kad kol investuotojas nėra įvykdęs prievolių dėl akcijų perleidimo, jam neturėtų būti išduodamas išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos ir taip perleidžiama nuosavybė. Jei investuotojas per anksti gautų išrašą, jis gali bandyti laikytis pozicijos, kad prievoles įvykdė, nors iš tiesų taip nėra.
Galiausiai, investuotojui rekomenduotina prieš perkant akcijas reikalauti iš akcijų pardavėjo pateikti peržiūrai vertybinių popierių sąskaitą. Turėdamas sąskaitos duomenis jis turėtų matyti, kas iš tiesų yra akcijų savininkas.
Apibendrinant, galima tik pasidžiaugti, kad investuotojai gavo nemažai atsakymų į jiems rūpimus klausimus, o jau esami akcininkai gali jaustis kur kas ramiau, žinodami, kaip laiku pasirūpinti įrodymais, užtikrinančias teisę į turimą nuosavybę.