Visgi, pastarųjų metų teismų praktika nesąžiningos konkurencijos bylose parodo, kad teismai taiko vis lankstesnius nuostolių apskaičiavimo būdus ir yra linkę ginti nukentėjusį verslą net ir nesant labai aiškių įrodymų dėl nesąžiningos konkurencijos.
Apžvelgiame netradicinius pastarųjų metų teismų praktikoje taikomus nuostolių apskaičiavimo būdus, atveriančius naujas galimybes nukentėjusiam verslui prisiteisti nuostolius.
Galimybė priteisti pažeidėjo gautą naudą
Pažeidėjo gauta nauda nesąžiningos konkurencijos bylose yra vienas iš reikšmingų nuostolių apskaičiavimo metodų. Tokios naudos priteisimas nukentėjusiam asmeniui grindžiamas principu, kad pažeidėjas negali praturtėti iš neteisėtų veiksmų.
Pažeidėjo gauta nauda gali būti suprantama ir kaip jo gautas bendrasis pelnas, t. y skirtumas tarp pajamų ir savikainos. Šis nuostolių apskaičiavo metodas palankus ieškovui, kadangi kitaip nei įprastai paskirstoma įrodinėjimo pareiga.
Ieškovui, reiškiančiam tokį reikalavimą, teks įrodyti atsakovo gautą bendrąjį pelną (įprastai šiuos duomenis galima matyti iš finansinės atskaitomybės dokumentų), o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turėtų įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti. Taigi, šiuo atveju būtent atsakovui tenka įrodinėjimo našta. Tokiu būdu siekiama palengvinti įrodinėjimo procesą ieškovui, pripažįstant, kad atsakovo gauta nauda patvirtina ieškovo turtinius praradimus. Be to, iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gauta nauda gali būti priteisiama ne tik iš nesąžiningai konkuruojančio ūkio subjekto, kuris ir gauna atitinkamą naudą, bet solidariai ir iš buvusių darbuotojų, kurie taip pat atliko neteisėtus veiksmus.
Galimybė prisiteisti nukentėjusio asmens negautą grynąjį pelną
Pastarųjų metų teismų praktikoje netiesioginiai nuostoliai, pasireiškiantys kaip nukentėjusiojo verslo negautas grynasis pelnas, gali būti apskaičiuojami netipiniais būdais pagal: 1) nukentėjusiojo verslo grynojo pelno maržą; 2) nukentėjusiojo verslo ankstesnių metų grynojo pelno vidurkį.
Tokius nuostolių apskaičiavimo metodus teismai pradėjo taikyti, nes nesąžiningos konkurencijos bylose iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje pažymima, jog į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant nesąžiningos konkurencijos bylas, priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti nesąžiningos konkurencijos.
- Nuostolių apskaičiavimas pagal ankstesnių metų grynojo pelno maržą
Nukentėjusio verslo nuostoliai negautų pajamų pavidalu gali būti apskaičiuojami remiantis ieškovo grynojo pelno marža, kuri buvo iki atsakovui atliekant neteisėtus veiksmus. Ji apskaičiuojama kaip grynojo pelno ir pardavimo pajamų santykis ir parodo įmonės pelningumą. Atsakovams atliktus neteisėtus veiksmus ir ieškovui negavus dalies užsakymų, tikrieji ieškovo pardavimo rodikliai iškreipiami, todėl realų ieškovo veiklos pelningumą objektyviau atspindi ankstesnis laikotarpis. Taigi, ieškovo grynojo pelno marža vertinama iki atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus.
- Nuostolių apskaičiavimas pagal ankstesnių metų grynojo pelno vidurkį
Teismų praktikoje randama pavyzdžių, kai nukentėjusio asmens nuostoliai (negautas grynasis pelnas) yra apskaičiuojami pagal nukentėjusio asmens kelių iki pažeidimo buvusių metų grynojo pelno vidurkį. Pavyzdžiui, vienoje byloje ieškovė būtent ir prašė priteisti nuostolius pagal dviejų metų ieškovės grynojo pelno vidurkį. Byloje kilo ginčas dėl to, kad buvę ieškovės darbuotojai įsidarbino pas konkurentą ir atskleidė ieškovės konfidencialią informaciją, kuria buvo pasinaudota nesąžiningai konkuruojant. Byloje teismas sutiko su tokiu ieškovės prašymu ir priteisė nuostolius atsižvelgiant į ieškovės dvejų metų pelno vidurkį, buvusį iki pažeidimo.
Šios tendencijos džiugina, nes tokiu būdu prisidedama prie sąžiningos konkurencijos puoselėjimo ir efektyvios teisinės gynybos užtikrinimo.