Kito kelio nėra, nes dabartinė situacija aiškiai parodė, kad energetikos krizės atveju kiekviena šalis pirmiausia rūpinasi savais vartotojais. O kaip pasirūpinti Lietuvos vartotojais, jeigu mūsų šalis pasigamina tik iki 40 proc. jai reikalingos elektros. Ir dar didelę dalį iš dujų. Taisyklė yra tokia, kad valstybė, kuri pasigamina iki 90 proc. jai reikalingos elektros energijos, laikoma nesaugia. Tai ką kalbėti apie mus, kai turime importuoti net 60 proc. elektros. O žiūrėk, kaip tyčia, dar ir tarpvalstybinių jungčių pralaidumai lemiamu momentu sumažėja. Štai ir turime dabartinę situaciją.
Ką reikėtų daryti? Pamoka galėtų būti migrantų krizės pasienyje su Baltarusija suvaldymas ir tvoros už 152 mln. eurų įrengimas. Nepaisant diskusijų, įvairių nuomonių, tuomet buvo priimtas ryžtingas sprendimas ir rasti pinigai jam įgyvendinti.
Nauji elektros gamybos pajėgumai taip greitai, kaip tvora pasienyje, neatsiras, tačiau planas turi būti aiškus, viešas, ambicingas, skatinanti visus sutelktai spręsti vieną svarbiausių valstybės problemų.
Tad kokie pasiūlymai?
1. Leisti verslui be jokių ribojimų įrenginėti didesnes nei 30 kW saulės elektrines.
Dabar verslo įmonė, norinti įsirengti saulė elektrinę, galingesnę nei 30 kW, privalo:
- Kreiptis į Energijos skirstymo operatorių (ESO) dėl išankstinių prijungimo sąlygų. Apmokėjus gautą sąskaitą iš ESO, per 5 dienas prijungimo sąlygos atiduodamos vertinimui. Per 40 dienų išduodamos išankstinės prijungimo sąlygos.
- Kreiptis į Valstybinę energijos reguliavimo tarybą (VERT) dėl leidimo plėtoti energetikos verslą. Apmokėjus sąskaitą, leidimas išduodamas per 30 dienų.
- Po to reikia kreiptis į ESO dėl nuolatinių prijungimo sąlygų. Apmokėjus sąskaitą, per 5 dienas užklausa perduodama vertinimui. Sąlygos išduodamos per 40 dienų.
- Tuomet galima užsakyti projektą, kuris ruošiamas nuo 4 iki 6 mėnesių.
- Projektas derinamas su ESO. Tai įprastai trunka 30 dienų.
- Po to įmonė turi pateikti paraišką statybos leidimui gauti per informacinę sistemą Infostatyba. Tai trunka 30 dienų.
- Gavus statybos leidimą, galima pradėti statyti.
- Po to reikia priduoti saulės elektrinę tiek ESO (40 dienų terminas), tiek VERT (30 dienų terminas), tiek per informacinę sistemą Infostatyba (30 dienų terminas).
Ir čia nurodyti tik oficialūs terminai. Realybėje jie dažniausiai pailgėja. Summa summarum išeina daugiau nei metai laiko. Energetikos ministerija ir įstatymų leidėjai, matyt, čia turėtų, ką nuveikti.
2. Rekonstruoti elektros tinklą taip, kad prie jo galėtų prisijungti bet kuris norintis gaminti elektrą. Tam reikėtų sutelkti visas infrastruktūros statybos įmones, kurios dabar dažnai būna užverstos smulkiais planiniais tinklo priežiūros darbais.
3. Parengti Prisijungimo prie tinklo galimybių žemėlapį, kad verslo įmonės matytų, kur gali statyti saulės ar vėjo elektrines. Dabar tokią informaciją valdo tik „sumaniausi“ vystytojai, nes vietos, kur galima prie tinklo prijungti didesnę saulės elektrinę ar vėjo parką, yra deficitas.
4. Paspartinti Kruonio HAE 5-ojo hidroagregato ir Vėjų parko Baltijos jūroje projektų įgyvendinimą.
5. Inicijuoti ir rasti finansavimą projektams, kad kogeneracinės elektrinės galėtų gaminti elektrą ištisus metus, o vasarą šiluma būtų kaupiama požeminėse saugyklose ir panaudojama šildymo sezono metu.
Visi šie penki punktai kalba apie atsinaujinančios energetikos vystymą, nes gamtinės dujos, kurias Rusija naudoja kaip energetinį ginklą kare prieš Europą, turėtų pamažu būti išstumtos iš mūsų energetikos.
O kol kas vis dar krūpčiojame, vaizdžiai pasakojame apie prigesusias lempas parduotuvėse ir apie išaugusias sąskaitas už elektrą. Tik pamirštame, kad vyksta karas, o kare kaip kare – reikia veikti drąsiai, ryžtingai ir sutelktai.