LAT nutartyje papildė bei išsamiai pasisakė dėl anksčiau suformuotos teismų praktikos, susijusios su tiekėjų teisės susipažinti su kitų ūkio subjektų pasiūlymais kvalifikavimo, kadangi iki šiol kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu nebuvo pateikta išsamaus išaiškinimo.
Iš esmės pasisakyta dėl šių aspektų: dėl tiekėjo interesų gynybos peržiūros procedūroje tinkamumo ir dėl tiekėjo teisės susipažinti su kito dalyvio pasiūlymo gynybos (reikalavimo pobūdžio); dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo – ar teisėtai nesupažindino su kito ūkio subjekto pasiūlymu.
Tiekėjai turi teisę susipažinti su kitų pasiūlymais
LAT išaiškino, jog tiekėjai savo teisę susipažinti su kitų ūkio subjektų pasiūlymais turi įgyvendinti iki viešojo pirkimo procedūrų pabaigos tam, jog, esant reikalui, galėtų inicijuoti peržiūros procedūrą, kurios galimai palanki baigtis pakeistų jų teisių ir pareigų apimtį, įskaitant galimybę iš naujo varžytis dėl to paties pirkimo objekto.
Tai reiškia, kad po viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiekėjas neturėjo teisės kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl supažindinimo su kito ūkio subjekto pasiūlymu, o perkančioji organizacija turi teisę tokių tiekėjų prašymų nenagrinėti.
Naujoje VPĮ redakcijoje jau yra atskirai įtvirtinti susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais terminai, t. y. ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali paprašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu.
Tiekėjas gali teikti pretenziją ar net kreiptis į teismą
Apeliacinės instancijos teismas buvo nurodęs, kad tiekėjo reikalavimas teismui įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti tiekėją su kito ūkio subjekto pasiūlymo kvalifikuotinas kaip procesinis.
Tačiau LAT situaciją išaiškino kitaip, konstatuodamas, kad nors tiekėjų teisė susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais iš tiesų turi procedūrinio elemento požymių, tačiau, siekiant apginti šios teisės įgyvendinimą, pareikšto reikalavimo pobūdis nelaikytinas išimtinai procesiniu ir atskirai (savarankiškai) neginamu.
Kitais žodžiais tariant, tiekėjas dėl nesupažindinimo su kito dalyvio pasiūlymu gali pateikti perkančiajai organizacijai pretenziją, tuo pačiu pagrindu jis gali kreiptis ir į teismą.
Svarbu ir tai, kad teikiant teismui ieškinį ieškovui teisme keliami reikalavimai nebūtinai turi sukelti tiesioginius padarinius. Tai reiškia, kad gali būti skundžiamas toks perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo bent jau potencialiai tiekėjui gali kilti teisiniai padariniai. Teisės susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu turėjimas ir šios galimybės įgyvendinimas gali daryti įtaką tiekėjo teisių ir pareigų apimčiai, todėl tiekėjas gali savo pažeistas teises ginti teisme.
Kas laikoma konfidencialia informacija?
Mokslinio (ar kitokio pobūdžio) straipsnio ir žurnalo pavadinimai kaip vieši duomenys savaime nėra laikomi konfidenciali informacija, kadangi žurnalai leidžiami ir straipsniai juose publikuojami būtent tam, kad apie juos būtų žinoma.
LAT nutartimi įpareigojo perkančiąją organizaciją tiekėjui pateikti kito ūkio subjekto pasiūlymo informaciją, nurodydama, kad neturėtų būti suabsoliutinta praktika, kad išsprendus ginčą, visus sprendimus išimtinai turi priimti perkančioji organizacija, atsižvelgiant į tai, kad dėl to gali kilti papildomai ginčų.
Nutartyje padaryti išaiškinimai suteiks tiekėjams platesnes galimybes ginti savo pažeistas teises teisme, o teismams diskrecijos teisę savo iniciatyva spręsti ne tik dėl tiekėjo reikalavimą panaikinti atitinkamus perkančiosios organizacijos sprendimus, bet ir savo iniciatyva juos pakeisti.