Priėmus naująjį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, kuris įsigaliojo šių metų pradžioje, paaiškėjo, kad pastaroji problema taip ir liko neišspręsta.
Šiame įstatyme buvo numatyta, kad apskritai visose kelių apsaugos zonose (nesvarbu, ar jos patenka į miestų, miestelių, kaimų ar kitas teritorijas) yra draudžiama bet kokių pastatų, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, statyba. Įstatymas nenumatė jokių išimčių iš šios taisyklės, kas reiškė, kad ne tik kaimuose, bet net ir miestuose kelio apsaugos zonoje tapo nebegalima su transporto veikla nesusijusių pastatų statyba.
Akivaizdu, kad šiemet tokia situacija nulėmė daug problemų ir nesusipratimų praktikoje. Laimei, padėtis žada pasikeisti nuo kitų metų pradžios, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d., kai įsigalios jau priimtas naujojo įstatymo pakeitimas, skirtas būtent statybos darbų kelių apsaugos zonose apribojimų naujam sureguliavimui.
Kokios konkrečiai permainos laukia statybų kelio apsaugos zonose nuo naujųjų metų?
- pirmiausia, miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose atsiras galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti pastatus, net jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys. Tačiau tokiems statybos darbams bus privalu gauti kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą);
- kitose teritorijose (t. y. nepatenkančiose į miestų, miestelių ir kaimų kompaktiškai užstatytas teritorijas) liks galioti draudimas statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu;
- kitose teritorijose (t. y. nepatenkančiose į miestų, miestelių ir kaimų kompaktiškai užstatytas teritorijas) bus galima rekonstruoti esamus pastatus, nesusijusius su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, jeigu nebus didinami pastato išorės matmenys.
Verta turėti mintyje tai, kad kelio savininkas ar valdytojas turi teisę atsisakyti pritarti pastatų statybos ar rekonstravimo didinant išorės matmenis darbams kelių apsaugos zonose. Galimi atsisakymo pagrindai yra konkrečiai išvardinti įstatyme, pavyzdžiui, jei statybos darbai trukdys kelių plėtrai, kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai, kt.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad terminas „kompaktiškai užstatyta teritorija“ nėra plačiau paaiškintas aptartame įstatyme. Tačiau jį galima rasti kitame teisės akte, t. y., Teritorijų planavimo įstatyme. Todėl praktikoje aiškinantis, kuri kaimo teritorija laikytina kompaktiškai užstatyta, o kuri ne, manytina, kad reikės taikyti Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintą sąvoką, kuri apibrėžta taip: „kompaktiškai užstatyta teritorija – didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų“.
Žinoma, reikės papildomai įdėti pastangų siekiant išsiaiškinti, ar konkreti kaimo teritorija atitinka visus išvardintus kompaktiškai užstatytos teritorijos kriterijus.
Svarbu akcentuoti ir tai, kad aukščiau aptarti pakeitimai, kurie galės būti taikomi jau nuo naujųjų metų, šiuo metu pradėtiems rengti projektams, deja, bet neturi įtakos ir jais nebus galimybės pasinaudoti net ir po naujųjų metų. Ankstesni projektai turės būti baigiami rengti pagal dabartinę tvarką, t. y. tą teisinį reguliavimą, kuris galios iki 2021-01-01 ir kuris, kaip minėta, labai apriboja pastatų statybos galimybes kelių apsaugos zonose.